Sunkmečiu kai kurie klaipėdiečiai priversti atsisakyti gyvūnų. Prieglaudose šeimininkų ilgisi du kartus daugiau keturkojų nei pernai. Į prieglaudas atiduodami ir veisliniai augintiniai.

Negali išmaitinti

Klaipėdoje beglobių gyvūnų priežiūrą užtikrinančios bendrovės „Aumura“ direktorė Rita Gineikienė tvirtino, jog šiuo metu jų prieglaudoje yra apie 40 šunų ir 30 katinų. Pernai tuo pačiu laikotarpiu globotinių buvo 60 proc. mažiau.

„Praėjusiais metais nevykdėme beglobių gyvūnų priežiūros. Jų mums atnešdavo kur kas mažiau“, – pasakojo direktorė.

R.Gineikienė pasakojo, jog dažniau žmonės atneša šunis, o katinus neretai palieka tiesiog gatvėje. Jie valkatauja ir ne taip užkliūva, o šunimis žmonės iš karto piktinasi.

Anot direktorės, dažniausiai naminiai gyvūnai į prieglaudą atiduodami ne dėl to, jog šeimininkai jų neišmaitina, o dėl to, kad išvyksta į užsienį dirbti ir neturi kam palikti augintinio.

Pasitaiko, jog klaipėdiečiai ir nebegali išmaitinti savo naminio gyvūno. Neretai į tokias situacijas pakliūva turintys ne vieną augintinį, todėl dalį jų šeimininkai priversti atiduoti.

Atidavė veislines kates

Į prieglaudą atnešami ir veisliniai augintiniai. Šiuo metu įstaigoje yra dvi kornišreksų veislės katės. Šeimininkai į prieglaudą jas atidavė esą taip pat ne dėl sunkmečio, o dėl nuo kačių patiriamų alerginių susirgimų.

Prieš kurį laiką į prieglaudą buvo patekęs ir Pekinų veislės šuo. Jis jau surado savo šeimininkus.

„Turime daug gražių šuniukų. Įvairaus dydžio, amžiaus. Daugiausia – mišrūnų“, – tvirtino R.Gineikienė.

Klaipėdos rajone, Neringoje ir Palangoje beglobių gyvūnų priežiūrą atliekančios bendrovės „Nuaras“ administratorė Irina Ščeponavičienė taip pat tvirtino, jog gyvūnais žmonės atsikrato dažniau.

Šiuo metu ji rūpinasi 8 katinais ir 44 šunimis. Prieglobstį čia yra radę ir trys gandrai.

I.Ščeponavičienė pasakojo, jog gyvūnai ne tik atnešami į įstaigą ir atiduodami, bet ir paliekami prie durų.

„Atvažiuojame rytą į darbą, randame prie durų dėžę, o joje keturi šuniukai. Tokių atvejų buvo ne vienas. Į prieglaudą gyvūnus atnešę šeimininkai tvirtina, kad jų neišmaitina, neturi sąlygų jiems laikyti. Gaila gyvūnų. Jie patiria didelį stresą“, – pasakojo administratorė.

Paliko vaikų darželyje

Gyvūnai paliekami ir prie „Aumuros“ veterinarijos klinikos durų.

„Padėtas gražus krepšys, žiūriu, kad jis juda, atidarau – viduje sėdi katinas“, – pasakojo R.Gineikienė.

Gyvūnų atsikratyti norintys klaipėdiečiai griebiasi ir originalių būdų. Uostamiestyje pasitaikė keletas atvejų, kai dvi dėžutės, kuriose buvo "supakuota" po du šuniukus, buvo paliktos vaikų darželio teritorijoje.

„Matyt, šeimininkai galvojo, kad į ikimokyklinę įstaigą vedami vaikai priprašys tėvelių pasiimti šuniukus namo. Tačiau apie juos buvo pranešta mums ir mes beglobius paėmėme. Šie šuniukai užauga dideli. Turbūt šeimininkai suprato, jog visų neišmaitins, parduoti nepavyko, tad paliko“, – spėjo R.Gineikienė.

Pasak direktorės, džiugu, kad vis dar atsiranda žmonių, kurie gyvūną pasiima į savo namus. Deja, jų mažėja.

„Per savaitę gauname septynis šuniukus, o namus suranda vienas, du arba nė vieno. Žmonės galėtų nepirkti gyvūnų, o pasiimti iš prieglaudos. Jie iškastruoti, paskiepyti“, – privalumus vardijo R.Gineikienė.