Šokiruoti vaizdų "Nuaro" prieglaudoje klaipėdiečiai surašė kolektyvinį skundą dėl to, esą čia gyvūnai laikomi lyg karceryje – smarvėje, be vandens ir normalaus maisto. Įsitikinę, jog savomis jėgomis tvarkos šioje įstaigoje neįves, gyvūnų mylėtojai patys ėmė išpirkinėti šunis iš prieglaudos, kad išgelbėtų jų gyvybes.

Slapčia fotografavo

Keli klaipėdiečiai per balandžio mėnesį net kelis kartus apsilankė gyvūnų prieglaudoje ir visi dienraščiui liudijo matę tą patį.

"Amoniako tvaikas, smarvė, dubenėliuose – nė lašo vandens, o vietoje maisto – paplavos", – šiurpo Reda Gaudiešienė.

Klaipėdietė teigė, jog polietileno plėvele uždengti gyvūnų narvai smarvėje skendi todėl, kad šunys nėra vedžiojami lauke.

"Jie dienos šviesos nėra matę. Voljerus pamačiau nevalytus, gyvūnai tiesiog stovi srutose. Nė pas vieną šunį nemačiau įprasto maisto. Mačiau tik balto batono gabalėlius vandens ir pieno mišinyje", – pasakojo moteris.

Įmonės "Nuaras" įkurtus Vakarų Lietuvos gyvūnų globos namus Kalnuvėnų kaime lankė ir kita klaipėdietė Julija Fiodorova.

"Kadangi kitaip šunų neįmanoma išgelbėti, nusprendėme juos išpirkti ir atėjome apsižvalgyti. Už dyką šunų niekas neduoda, reikia išsipirkti. Už tris šunis sumokėjome 150 litų – po 50 už kiekvieną", – liudijo moterys.

Klaipėdietėms pasisekė kyštelėti nosį į šios įstaigos administracines patalpas.

"Nepalyginamai atrodo gyvūnų sąlygos ir darbuotojų šilta vieta. Čia mes radome prikrautus šunų maisto maišus, rūbelius, švarius gultus. O patys gyvūnai yra laikomi baisiomis sąlygomis", – apmaudavo R.Gaudiešienė.

Moterims buvo paaiškinta, kad šis maistas skirtas parduoti.

"Matyt, pinigai leidžiami ne gyvūnų gerovei. Matėme šunų su žaizdomis, pragulomis. Internete ši įstaiga skelbia, kad iš žmonių renka pinigus veterinaro paslaugoms, bet nesame tikri, ar šie gyvūnai turi tokią priežiūrą", – nuomonę išsakė R.Gaudiešienė.

J.Fiodorova nusprendė nufotografuoti matytus vaizdus.

Tyrimas dėl tyrimo?

"Mane tai sukrėtė, aš parašiau internetu skundą Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybai. Iki šiol negavau atsakymo. Tačiau įdomu tai, kad kita klaipėdietė kiek anksčiau taip pat parašė skundą. Atsakymą ji gavo, o jame parašyta, kad balandžio 10 dieną trūkumai šioje įstaigoje buvo pašalinti. Tačiau savaitgalį tą patį vaizdą išvydo šuns ieškojusi pora", – pastebėjo J.Fiodorova.

Atsakyme gyventojams rašoma, kad Klaipėdos VMVT inspektoriai kartu su Sendvario seniūnės pavaduotoja apsilankė prieglaudoje ir išvydo, kad ant šunų voljerų grindų telkšo balos, aptvarai nevalomi, išmatos nerenkamos, o įstaiga net neturi šaldytuvo maistui laikyti.

Atsakingam asmeniui surašytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso protokolas, o balandžio 10-ąją neva patikrinus situaciją antrą kartą, ji buvo pasikeitusi.
Raštą gyventojai pasirašė Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Virgilijus Valantinas.

Savaitgalį jauna pora, atvykusi pasižiūrėti sau šuniuko, vos gaudė orą amoniako garų pilnoje erdvėje. Klaipėdietis ėmė filmuoti išsigandusius šunis, o mergina buvo taip sukrėsta, kad iš prieglaudos išėjo ašarodama.

Visi šie faktai klaipėdiečiams kelia minčių, kad skundai veterinarijos tarnybai yra užglaistomi.

"O kaip kitaip? Ką tai turėtų reikšti, jei pati mačiau inspektorių, kuris atvykęs tik pasišnekėjo už kampo su prieglaudos darbuotojais ir net neužėjo pažiūrėti gyvūnų? Kur mums pasiskųsti ir kokios pagalbos dar paprašyti, kad išaiškėtų, kas dedasi šioje prieglaudoje?" – klausė R.Gaudiešienė.

Moka tik "už galvas"

Šį kartą moterys surinko dešimties klaipėdiečių parašus ir išsiuntė skundus Klaipėdos valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai bei Klaipėdos rajono savivaldybei.
Kopija internetu buvo nusiųsta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriui. Klaipėdiečiai pridėjo ir prieglaudos vaizdų fotografijas.

Iki šių metų sausio šioje įstaigoje dirbusi Onutė Rudytė dienraščiui papasakojo dar šiurpesnių dalykų.

"Čia ne gyvūnų prieglauda, čia iš to daromas biznis. Aš pradėjau dirbti dabartinėse patalpose, kai prieglaudą iš senų patalpų iškraustė antstoliai. Dirbau gyvūnų prižiūrėtoja", – pasakojo O.Rudytė.

Moteris tvirtino, kad pinigų prieglaudai išlaikyti buvo nurodyta patiems užsidirbti.

"Uždirbama iš to, kiek sugaunama šunų. Tik Kretingos ir Palangos savivaldybės buvo pasirašiusios tokias sutartis, kuriose buvo numatytas kelių šimtų litų abonentinis mokestis per mėnesį, o Šilutės, Klaipėdos rajono, kitos savivaldybės iš biudžeto mokėdavo "už galvas". Jei neklystu, 300 litų už vieną sugautą šunį Šilutės savivaldybė mokėjo, todėl į šį rajoną tik kartą per pusmetį važiavome. Juk koks sugautų šunų skaičius buvo deklaruojamas, už tiek ir buvo mokama", – šios įstaigos užkulisius atskleidė buvusi darbuotoja.

Pasak O.Rudytės, per metus ji suskaičiavo 900 sugautų gyvūnų. Vien Klaipėdos rajono savivaldybė pernai šiai įstaigai sumokėjo 25,3 tūkst., šiemet – 6,3 tūkst. litų.

"Niekam neįdomu. Nėra tokios institucijos, kuri užsiimtų rimtu tyrimu", – tvirtino O.Rudytė.

Apkaltino vagystėmis

O.Rudytė prisiminė, kad veterinarijos tarnybos inspektorių niekas nebijodavo, nes apie gyventojų skundus ji, kaip tuometė darbuotoja, iš karto sužinodavo iš prieglaudos įkūrėjų.

"Paskambindavo ir pasakydavo, kad reikia susitvarkyti viską, nes atvažiuos tikrinti", – pasakojo O. Rudytė.

Mergina prisiminė ir tai, kad žmogui, kuris norėdavo prieglaudai atiduoti gana didoką šunį, esą buvo liepiama susimokėti 150 litų.

"Maži šuniukai ir kačiukai priimami už 50 litų. Dauguma šunų buvo utilizuojami. Buvo nurodyta laikyti tik tuos, kuriuos galėtų paimti žmonės", – tvirtino O.Rudytė.

Moteris išdrįso viešai kalbėti dėl itin mįslingos situacijos – net dviejų jos atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų. Būdama nėščia, buvusi "Nuaro" darbuotoja yra tampoma policijos.

"Kai parašiau pareiškimą išeiti iš šios prieglaudos, man pagrasino, kad geriau neieškočiau teisybės. Išėjau, o kitą dieną kreipiausi į Darbo inspekciją", – pasakojo moteris.

Jau po savaitės O.Rudytė sulaukė policijos pareigūnų vizito. Moteris buvusių darbdavių buvo apkaltinta vagystėmis.

"Esą aš, būdama 6 mėnesį nėščia, pavogiau šildymo krosnį. Manyčiau, pusę tonos jis turėtų sverti. Vadinasi, perkėliau per tvorą ir išsinešiau. Buvau apkaltinta, kad naktį bandžiau sugadinti tarnybinę mašiną, apšaudžiau katinų voljero langus, pavogiau navigaciją", – stebėjosi O.Rudytė.

Vakar Klaipėdos rajono policijos komisariate dienraščiui buvo patvirtinta, kad ikiteisminiai tyrimai O.Rudytės atžvilgiu yra nutraukti, tyrėjai nerado jokių šios moters kaltės įrodymų.

Įžvelgia konkurencijos kovą

Gyvūnų globėjų asociacijos vadovas, Klaipėdos rajone gyvūnų prieglaudos reikalus tvarkantis, tačiau oficialiai čia nedirbantis Vytautas Gustaitis pasipiktino klaipėdiečių skundais.

"Čia konkurentų darbas. Taip, tikrino inspektoriai. Skirta bauda, na ir ką? Klaipėdiečiai negali vertinti, pakitęs ar nepakitęs vaizdas po tikrinimo. Tai yra privati teritorija. Mūsų šunys – po stogu, kaip ir priklauso", – tikino V.Gustaitis.

Paklaustas, už ką kreipėsi į policiją dėl buvusios darbuotojos, V.Gustaitis pareiškė, kad O.Rudytei iškeltos baudžiamosios bylos, nes ji yra apsivogusi.

"Taip, tiesa, ji šaudė į langus. Neturiu ką daugiau komentuoti", – rėžė V.Gustaitis.

Įmonės įkūrėja Jurgita Gustaitienė taip pat įtikinėjo, kad dešimties klaipėdiečių pasirašytas skundas yra tik konkurencinė kova dėl 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio paramos.

"Rašo ir rašo tuos skundus. Tačiau mes pasitarsime su advokatais ir galbūt skųsime paskirtą nuobaudą už tai, kad viename dubenėlyje nebuvo vandens. Juk šunys laka, tai natūralu", – aiškino moteris.

Plėtos verslą

J.Gustaitienė tvirtino, kad fotografijose užfiksuoti tarp išmatų stovintys šunys yra normalus vaizdas.

"Jie juk kakoja. Šunis laikome labai geromis sąlygomis. Kažkas daro kenkėjišką veiklą. Kodėl žmonės neužeina į šalia esančią prieglaudą? Va, ten tai "bomžynas", kaip čigonų taboras. Šunys vieni ant kitų lipa", – pirštu į kaimynus dūrė J.Gustaitienė.

Moteris pasakojo, kad privačiose patalpose ketinama įrengti šunų kirpyklą, gydyklą. O įrengus vaizdo kameras, bus galima internetu stebėti, ką beglobiai gyvūnai veikia.
Klaipėdiečiai pastebėjo, kad šunų induose jie neišvydo jokio maisto, o administracinėse patalpose esantis maistas yra skirtas tik pardavimui.

"Taip, tai yra parduotuvė, kur yra tiekėjų maistas. Kaip mes galime sušerti šunims svetimą turtą? Juk kuo daugiau parduosime, tuo daugiau uždirbsime. Antkainis lieka mums. O tai, kad pirmiausia mes remontavome žmonėms skirtas patalpas, taip ir turi būti", – aiškino J.Gustaitienė.

Žada modernius pokyčius

Paprašyta prisiminti, kodėl šį sausį buvo nutraukta darbo sutartis su jauna darbuotoja, V.Gustaitienė be skrupulų rėžė, kad dėl vagystės.

"Jai trys baudžiamosios bylos iškeltos. Kai mes pastatėme vaizdo kameras, išaiškėjo, kad ji pardavinėjo gyvūnų maistą. Aš per kameras būdama namuose pamačiau. Tada ir baigėsi jos darbas", – teigė J.Gustaitienė.

Moteris tikino, kad gyvūnų globa jai, kaip verslininkei, yra savotiškas moteriškas įgeidis.

"Esame didelė įmonė, teikianti daug paslaugų, ir mes galime sau leisti turėti gyvūnų globos namus. Kai baigsime remontuoti, patalpos bus vienos moderniausių šalyje", – pažadėjo verslininkė.

Komentaras

Jonas Milius
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius

Jei reikės, mes inspektorius pasiųsime iš kitos apskrities, jeigu tokie dalykai dedasi. Turime tikrai nemažai skundų dėl "Nuaro" veiklos visoje Lietuvoje. Panašaus pobūdžio, kaip ir šiuo atveju. Taip jau yra – yra gyvūnų globa ir yra biznis. O laimi antras dalykas. Ir tai liūdina. Patikrinsime šią įstaigą. Viską nuodugniai išsiaiškinsime.