Nutarimas kaitina aistras

Pernai gruodžio 11 d. Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo patvirtintas daug diskusijų Klaipėdoje kėlęs Uosto bendrasis planas.

Jame numatyta atviroje jūroje priešais Melnragės gyvenvietę pastatyti pusiasalį, kuriame už maždaug 613 mln. eurų turėtų atsirasti išorinis uostas.

Kalbėta, kad pastačius šį uostą bus sukurta 30 tūkst. darbo vietų.

Vis dėlto ilgainiui paaiškėjo, kad galbūt nepavyks šiam uostui rasti krovinių.

Galutiniame variante tų darbo vietų atsiradimo užtikrinti niekas neįsipareigoja.

O esą dėl eroduojančio jūros kranto, kuris nebegaus smėlio papildymo iš jūros, nes jį stabdys išorinio uosto dirbtinis pusiasalis, žala gamtai gali būti milijardinė, be to, niekur nenumatyta, kas ją turėtų kompensuoti.

Visuomenės požiūriu, tokia Klaipėdos uosto plėtra, kuri numatyta Klaipėdos uosto bendrajame plane, yra ydinga.

Nuo pat šio plano svarstymo pradžios prieš uosto plėtrą sukilę bendruomenių atstovai priešinasi, kad tai būtų daroma aukojant Girulių mišką, pajūrio krantą, kuris nyks, ir žmonių gyvenimo kokybę.

Tikisi parlamentarų pagalbos

Klaipėdos bendruomenių asociacijos valdybos pirmininkas Gintaras Ramašauskas vakar surengtoje spaudos konferencijoje patikino, kad miško iškirtimo klausimas visuomenės buvo labai greitai išgirstas, tam pasipriešinta ir pavyko užkirsti kelią jam sunaikinti.

Tačiau esą tai tik mažas blogis, palyginti su planais Klaipėdoje statyti išorinį uostą. Dėl jo ant plauko pakibtų ne tik pajūrio paplūdimių išlikimas, pablogėtų klaipėdiečių gyvenimo kokybė, o Kuršių nerija galbūt netektų pasaulio saugomos teritorijos statuso.

Akcentuota, kad Vyriausybės nutarimas dėl išorinio uosto buvo priimtas nesulaukus UNESCO išvadų ir pritarimo.

Būtent todėl, kad esą pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnis.

Todėl Klaipėdos bendruomenėms atstovaujantis teisininkas Arvydas Ektis ir inicijuoja kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, ginant viešąjį interesą.

"Kreiptis į Konstitucinį Teismą gali tik parlamentarai, todėl paruošėme kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kurį išplatinsime visiems Seimo nariams ir prašysime, kad jie jį pasirašytų ir kreiptųsi į Konstitucinį Teismą bei siūlytų kvestionuoti Vyriausybės nutarimą dėl uosto bendrojo plano patvirtinimo", – kalbėjo A. Ektis.

Raštas – ir prokurorams

Anot teisininko, bendruomenės jau išbandė visas protesto priemones – ir mitingus, ir peticijas, ir pasiūlymus Vyriausybei.

Į visuomenės balsą atsižvelgta nebuvo.

"Kitaip tariant, šuo loja, o karavanas eina. Nematydamas kitos galimybės, kaip stabdyti šitą įsibėgėjusį traukinį teisinėmis priemonėmis, aš, kaip LR pilietis, dėl viešo intereso gynimo kreipiuosi ir į Generalinę prokuratūrą, kad ši išsiaiškintų šio Vyriausybės nutarimo priėmimo aplinkybes, jo teisėtumą ir esmę", – spaudos konferencijoje kalbėjo Remigijus Lapinskas.

Tuo yra siekiama, kad Klaipėdos uosto bendrasis planas būtų grąžintas persvarstyti, būtų iš viso atsisakyta išorinio uosto sumanymo, kaip esą ekonomiškai neperspektyvaus, žalingo aplinkai bei sumenkinsiančio klaipėdiečių gyvenimo kokybę.