Pereiti į pagrindinį turinį

Suvienijo jubiliejinė Jūros šventė

2019-07-29 02:00

Uostamiestis 60-ąją Jūros šventę paminėjo su trenksmu – klaipėdiečiai ir miesto svečiai didžiausią vasaros fiestą praleido garsų, spalvų ir šypsenų apsuptyje. Šimtų tūkstančių svečių sulaukusi Klaipėda pakvietė aplankyti šimtą renginių, o kulminacija tapo vakariniai koncertai ir dangų nušvietęs fejerverkas.

Sutelkė jūrinė dvasia

Šventės organizatoriai šiemet prie siautulingos nuotaikos kvietė prisidėti visus.

Ne tik didelės uostamiesčio kompanijos, bet ir smulkios įmonės, bendraminčių kompanijos norėjo būti matomos ir išgirstos, kėlė savas vėliavas.

Įspūdingu akcentu tapusios didžiosios Jūros šventės eitynės, Klaipėdos dvasią ir vienybę demonstruojanti žmonių upė, nusidriekė per visą miestą.

Eitynėse kartu žingsniavo lietuviai, rusai, ukrainiečiai, baltarusiai, kolumbiečiai ir portugalai – visi vieningu ritmu.

Kartu su jūrininkais, krovos kompanijomis, Klaipėdos universiteto bendruomene žingsniavo net ir šuniukai, globojami savanorių. Dėmesį traukė net bitininkai.

Šiemet į šventę atvykusiems ukrainiečiams ir baltarusiams itin pagelbėjo Klaipėdos miesto baltarusių bendrija "Krynica", ukrainiečių kultūros ir švietimo centras "Rodyna".

Kartu su Karinių jūrų pajėgų, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono kariais jūrinę dvasią demonstravo Kolumbijos karinių jūrų pajėgų burlaivio "Gloria" įgula, kuri uostamiestyje sulaukė didelių miestiečių simpatijų.

Klaipėdiečiams vienybę rodė ir Portugalijos karinio laivyno jūrų pėstininkai, tarnaujantys NATO misijoje.

Portugalijos jūrų pėstininkų korpusas yra elitinės lengvųjų pėstininkų pajėgos, Greitojo reagavimo pajėgų dalis.

Linksmybės – iki ryto

Uostamiestis šį savaitgalį gyvybe alsavo dieną ir naktį. Sau tinkančių pramogų galėjo surasti įvairaus skonio ir amžiaus publika.

Dėmesio netrūko net patiems mažiausiems – vaikams skirtų pramogų ir užsiėmimų buvo galima rasti įvairiausiose miesto vietose.

Paminklo "Arka" pakyla scena tapo daugybei tautinių šokių ansamblių. Čia šokio ritmu sukosi lietuviai, baltarusiai, ukrainiečiai, armėnai.

Savus klausytojus surado įvairiausių žanrų atlikėjai. Kruizinių laivų terminale ir Teatro aikštėje, skambant koncertų garsams, jaunimas šėlo du vakarus.

Šventė – vandenyje

Tai, kad jūrinio miesto žmonės nebijo vandens ir moka jame švęsti, rodė gausybė renginių, vykusių Dangės upėje.

Lietuvos jūrų muziejaus organizuota "Dangės flotilė" šiemet buvo skirta kurėno "SüD 1" kapitonui, Lietuvos jūrų muziejaus istorikui Romaldui Adomavičiui pagerbti ir atminti.

Liepos 2 d. kurėnas pateko į audrą Kuršių mariose. R.Adomavičius, apvirtus kurėnui, nuskendo.

Šiemet Jūrų muziejus pristatė penkiolika senųjų laivų, kurie buvo papuošti apeiginiais žolynais. Kuršių marioms skirti plokščiadugniai laivai plaukia tik burių ir irklų pagalba.

Kitokie laivai šeštadienį kėlė azartą Dangės upėje taip, jog krantinėse buvę žiūrovai pasijuto lyg dalyvautų pasaulinio garso varžybose.

Klaipėdiečiai būrėsi "drakonų" valčių varžytuvėms ir jose kovėsi taip, lyg būtų tikri kuršių palikuonys – skambėjo būgnai, dainos ir skanduotės, liejosi azarto pilni šūksniai.

Sulaukta daugiau svečių

Šiemet organizatoriai Jūros šventę pasitiko šūkiu "Jūra tinka kiekvienam!"

"Mes vylėmės ir tikėjomės, jog prie šios šventės prisidės kiekvienas, ir džiaugiuosi, jog joje kiekvienas galėjo atrasti ką nors tokio sau. Bežingsniuojant miesto gatvėmis man pasirodė, jog šiemet gal ir daugiau sulaukta svečių, o renginių teritorija išliko ta pati. Po vakarinių fejerverkų gatvėje išvydau tikrų tikriausią žmonių upę ir tai tikrai daro įspūdį. Įsirėžė ir tai, jog žmonės mieste šurmuliavo nuo ankstyvo ryto. Gražu žiūrėti, kai senamiestyje įsikūrusios įmonėlės švenčia kartu su miestu, čia pat išsinešusios stalus ir kėdes į lauką. Širdyje viliuosi, jog ši šventė kada nors štai tokia ir taps, kai visi klaipėdiečiai kartu kurs šventę", – įspūdžiais dalijosi Romandas Žiubrys, viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" direktorius.

Šių metų šventei parinktas romantiškas stilius iš tiesų turėjo įtakos bendrai nuotaikai. Žmonių veiduose buvo matyti šypsenos ir džiugios emocijos, ypatingų nelaimių ar įvykių policijos pareigūnai neužfiksavo, šventė praėjo gana ramiai.

Šventės globėjas – G.Nausėda

Jūros šventę šeštadienį pagerbė ir jos globėjas Prezidentas Gitanas Nausėda. O tai taip pat sukėlė savotiškų emocijų miestiečiams. Žmonės, išvydę šalies vadovą Dangės krantinėje, ėmė ploti.

Vienas lengvai įkaušęs miestietis taip pat nesutvardė emocijų ir panoro pademonstruoti vienybę su šalies vadovu.

Išklausęs G.Nausėdos kalbą, žmogus ištiesė kumštį šalies vadovui sušukdamas "žaibas". Esą taip norėta susidaužti kumščiais su Prezidentu.

Tai G.Nausėdai sukėlė šypseną, šalies vadovas netikėtai prunkštelėjo, nes buvo matyti, jog šventės dalyvis yra apimtas teigiamų emocijų.

Tačiau apsaugos darbuotojai mikliai apgręžė vyriškį nuo šalies vadovo ir palydėjo tolėliau nuo susibūrimo vietos.

Pats G.Nausėda šeštadienį dalyvavo jūrininkų atminimo pagerbimo ceremonijoje. Laivu "Aukštaitis" šalies vadovas, kartu su miesto vadovais, išplaukė į jūrą vainikų nuleidimo ceremonijai.

Prieš tai šalies vadovas Palangoje dalyvavo socialinėje akcijoje "Pasveikink jūrą" ir palydėjo į pajūrį 600 vaikų, kurie pirmą kartą savo gyvenime išvydo jūrą.

Žvilgsnį kaustė vaizdai danguje

Šių metų šventės pagrindiniu akcentu tapo prancūzų kūrėjų "Plasticiens Volants" sukurta instaliacija danguje.

Šūkiu "Užvaldykime dangų!" prancūzai demonstravo neįtikėtiną išmonę. Naktinio spektaklio personažai šeštadienį kilo į dangų, kur vyko žiūrovų žvilgsnius prikaustęs veiksmas.

Tačiau tai ne vienintelė pramogą, kurios šventės dalyviai specialiai laukė iki sutemų.

Kaip visuomet, miestiečių dėmesio sulaukė šokantys ir dainuojantys fontanai, kurie šiemet įsikūrė naujoje vietoje – prie "Neringos" skulptūros.

Renginių kulminaciniu akcentu tapo vakaro fejerverkas, kuris šiemet leistas nuo baržos. Ji stovėjo Dangės upės žiotyse, uosto akvatorijoje.

Įspūdingas vasaros šėlsmas uostamiestyje nurimo tik paryčiais.

Sekmadienį miestas vis dar alsavo šventės ritmu, centrinėse miesto gatvėse savo produkciją siūlė mugės dalyviai, svečiai galėjo rasti įvairiausių meno ir tautodailės dirbinių, o ūkininkai siūlė skanauti savo gaminių.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų