Kyla ir dėl žalingų įpročių

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Aurelija Maslauskienė įvardijo dažniausias gaisrų priežastis: neatsargus elgesys su ugnimi (žvakėmis, nuorūkomis, kalėdinėmis puošmenomis, dekoracijomis ir pan., taip pat be priežiūros paliktas gaminamas maistas); neatsargus rūkymas (dažnu atveju – vietoje, kur miegama), netvarkingos, neprižiūrimos krosnys ar kiti šildymo įrenginiai, elektros prietaisų gedimai ir keletas atvejų – dėl tyčinės veikos (padegimų).

„Gaisrų priežastys sufleruoja apie vyraujančias tendencijas: vieni gaisrai kyla dėl pačių gyventojų gyvenimo būdo, dėl negebėjimo kurti saugią aplinką, dėl žalingų įpročių ir socialinių problemų. Kitas segmentas nelaimių priežasčių – techninės, ne visada priklausančios nuo gyventojų gyvenimo būdo ar kokybės“, – sakė pašnekovė.

Aurelija Maslauskienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Dūmų detektoriai – privalomi

Anot jos, dauguma nelaimių būtų galima išvengti sutvarkant krosnis, išvalant dūmtraukius, pasirūpinant, kad namuose krosnių nekūrentų mažamečiai, o elektros prietaisai būtų tvarkingi.

Taip pat patartina nepalikti be priežiūros gaminamo maisto, įjungtų į elektros lizdą kalėdinių dekoracijų, nepalikti deginamų žvakių ir pan.

Nuo leidžiamų fejerverkų užsidega pastatai, automobiliai.

„Nors dūmų detektoriai privalomi nuo 2018 m., gyventojai juos įsirengia vangiai. Iki šiol susiduriame su nuomone „aš nerūkau“ arba kaip tik „negalėsiu rūkyti namie“, „manęs dažnai nėra namie“ ir kitais įvairiais pasiteisinimais. Skaudžiausia, kai po gaisro tenka bendrauti su nukentėjusiais, apgailestaujančiais, kad nespėjo pasirūpinti savo namų saugumu“, – pasakojo A. Maslauskienė.

Kalėdiniu ir naujametiniu laikotarpiu gaisrai kyla namuose, nes juose apskritai praleidžiama daugiau laiko.

Užsiliepsnoja šiukšlės

Daug pavojų švenčių metu kelia ir pirotechnikos priemonės.

„Naujametinių švenčių metu dažnai ugniagesiai vyksta gesinti degančių atliekų konteinerių, kurie užsiliepsnoja nuo įmestų įkaitusių fejerverkų pakuočių, nuo leidžiamų fejerverkų užsidega pastatai, automobiliai“, – teigė A. Maslauskienė.

Anot jos, visada bus žmonių, kurie elgiasi saugiai, rūpinasi savo ir aplinkos saugumu, o kiti į tai rimtai nežiūri.

„Neįmanoma padėti žmogui, jeigu jis pagalbos nenori arba negeba priimti. Labai norisi tikėti, kad informacijos gausa, žinių prieinamumas, nuo mažumės lavinami įgūdžiai ateityje turės teigiamų pokyčių kuriant visuomenės saugumą“, – vylėsi pašnekovė.