„Daugelis žmonių galvoja, jog vištienos kauliukai – būtinai turi atitekti šuniukui. Tačiau jokiu būdu neduokite augintiniams nei kaulų, nei kremzlyčių! Gerai, kai viskas baigiasi gerai, tačiau labai daug atvejų, kuomet kaulai ar kremzlės užstringa virškinamajame trakte ir chirurginė intervencija tampa būtina“ – pabrėžė UAB „Vetema“ dirbanti veterinarijos gydytoja A. Bernotaitė.

Šventiniu laikotarpiu taip pat gali įvykti ir kitų nemalonių staigmenėlių, kaip pavyzdžiui persiėdimas ar netinkamo maisto suėdimas, kas gali iššaukti gyvūno vėmimą, pilvo skausmus, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą. Todėl būkite pasiruošę suteikti pirmąją pagalbą ir namų vaistinėlėje turėkite bent keletą vaistų, kurie yra saugūs ir jūsų augintiniams: smectos milteliai (viduriuojant), aktyvinta anglis (vemiant), liosuojantys preparatai, kaip pvz. Microlax, laktuliozė (užkietėjus viduriams), antihistamininiai vaistai, ištikus alerginei reakcijai (kaip pvz. Tavegyl). Taip pat naudinga turėti vandenilio peroksido tirpalo 3proc. – suėdus kažką toksiško gyvūno organizmui (kaip pvz šokolado) galėsite sukelti vėmimą sugirdę šio preparato. Tai reikėtų atlikti ne vėliau nei 1 – 2 valandos po suėdimo, kol skrandžio turinys dar nespėjo pasišalinti į žarnyną. Tačiau prieš bet kokio vaisto naudojimą būtina pasitarti su kompetetingu veterinarijos gydytoju dėl vaisto dozės ir kitų naudojimo aplinkybių.

Dar viena dažnai pasitaikanti problema šventiniu laikotarpiu – stresas. Gyvūnams, kaip ir žmonėms, stresas kenkia ir gali sukelti nemažai negalavimų – gali nusilpti gyvūno  imunitetas, ko pasekoje jis tampa neatsparus ligoms, taip pat augintinis gali tapti perdėtai jautrus ar agresyvus. Stresą patiriančiame organizme antinkščiai išskiria tam tikrus hormonus, dėl kurių poveikio gyvūnas neadekvačiai reaguoja į aplinką ar situaciją.  Todėl svarbu žinoti, kokiais požymiais pasireiškia stresas:

Drebulys ir garsinė vokalizacija (gyvūnas gali inkšti ar loti/miauksėti, taip bandydamas atkreipti į save dėmesį);

Žiovulys – ne tik nuovargio ar nuobodulio ženklas, gyvūnai žiovauja taip pt ir patirdami stresą (stresinis žiovulys būna ilgesnis ir intensyvesnis);

Seilėtekis ir perdėtas laižymas;

Pakitusi kūno padėtis – pakišta uodega, išsiplėtusios akys ir atgal priglaustos ausys;

Staiga prasidėjęs kailio šėrimasis;

Dažnas kvėpavimas ar lekavimas;

Tuštinimasis ir šlapinimasis neįprastoje vietoje.

Pastebėjus bent vieną iš šių požymių, galime įtarti, jog gyvūnas patiria stresą. Todėl būtina imtis veiksmų, kurie padėtų pašalinti ar bent kiek sumažinti stresinę būklę. Priešingai nei žmonėms, gyvūnams fejerverkų garsai ir šviesos kelia išgąstį. Štai keletas patarimų, kaip nuraminti ir apsaugoti savo augintinius fejerverkų metu:

Pasirūpinkite, jog tą pačią dieną prieš fejerverkus, augintinis gautų daugiau fizinės veiklos;

Jokiu būdu nesiveskite gyvūno kartu į lauką žiūrėti fejerverkų – užtikrinkite, jog namuose jie turėtų saugią erdvę pasislėpti, o dar geriau – jei kartu pasiliktų ir žmogus;

Nereaguokite emocionaliai į fejerverkų šūvius – išlikite visiškai ramūs;

Jei įmanoma, užtraukite užuolaidas ar žaliuzes – vizualinės stimuliacijos pašalinimas padeda augintiniui išlikti ramesniam;

Pasirūpinkite, kad gyvūnas turėtų mikročipą ar pakabuką su kontaktiniais duomenimis ant kaklo – streso metu gyvūnai gali pabėgti ir pasimesti;

Galite namuose įjungti televizorių ar kitokį garsinį foną, kuris šiek tiek užgoš garsius fejerverkų šūvius;

Duokite augintiniui jo mėgstamą žaisliuką ar skanėstą – turės užsiėmimą ir galbūt nukreips jo dėmesį nuo aplinkos veiksnių;

Naudokite raminamuosius preparatus – geresniam rezultatui reikėtų pradėti naudoti jau likus keletai dienų iki švenčių.

Yra sakoma: pasiimk skėtį – nelis. Todėl nepatingėkite tinkamai pasiruošti šventėms, taip sumažindami bereikalingą stresą ne tik savo augintiniams, bet ir sau. Šventiniu laikotarpiu bus budinčių veterinarijos gydytojų, kurie galės jus pakonsultuoti telefonu ar net atvykti į iškvietimą.

Gražių ir ramių ateinančių švenčių Jums linki Vetemos komanda!