Siejama su žvejyba

Preliminariai Šventosios uostelio statybai Palangos miesto savivaldybė yra numačiusi 3,77 mln. eurų su PVM.

Realiai tai vadinama ne Šventosios uostelio atstatymu, o Žvejybos infrastruktūros plėtra Šventosios valstybiniame jūrų uoste.

Už šią sumą numatyta įrengti 905 kv. m valčių priedangą – angarą (žvejybos inventoriaus ir gaudyklių sandėliai, pagalbinės patalpos, tualetai ir dušinės), valčių nuleidimo į vandenį slipą, valčių nuleidimo įrenginį gervę, 32 ir 70 metrų ilgio krantines, sutvarkyti apie 115 metrų ilgio gatvę.

Prie slipo būtų įrengta 1 256 kv. m aikštelė, o prie angaro 2 237 kv. m aikštelė.

Veikla: už 3,7 mln. eurų numatyti tokie Šventosios uosto atkūrimo etapai – kelias, slipas, krantinės, angaras (02A), automobilių aikštelė (02B), inžineriniai tinklai (03). („Jūros“ archyvo nuotr.)

Prie jų būtų atvesti vandentiekio ir nuotekų tinklai.

Taip pat numatyta įrengti 46 vietų (9 917 kv. m) automobilių stovėjimo aikštelę, 370 m ilgio prieplaukos gatvę, elektros, ryšių, vandentiekio, kanalizacijos, lietaus nuotekų tinklus.

Iš viso numatytos 33 darbų pozicijos. Tarp jų įskaitytas ir statybos dokumentų parengimas. Tiesiogiai su statybos darbais susietos 26 pozicijos.

Numato griežtus terminus

Dalis projekto – 1,7 mln. eurų – yra remiama iš ES žuvininkystės fondo. Todėl numatytas griežtas darbų atlikimo terminas. Šiais metais turi būti atliekama darbų už 1,8 mln. eurų, o visas projektas užbaigtas iki 2022 m. birželio 30 d.

Tikimasi, kad viešasis pirkimo konkursas praeis sklandžiai ir jokių stabdymų nebus. Projektui vėluojant gali prasidėti įvairios finansinės sankcijos, o laiku nebaigus tektų grąžinti ES paramą.

Norai: planuojama tvarkyti šią Šventosios uosto dalies krantinę. („Jūros“ archyvo nuotr.)

Dalis finansavimo gatvei tvarkyti bus gauta iš 2021 ir 2022 m. Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.

Projektų rengimo ir kai kuriuos tinklų tvarkymo darbus finansuos pati Palangos miesto savivaldybė iš biudžeto lėšų.

Pradėdama atkurti Šventosios uostą Palangos miesto savivaldybė ėmėsi titaniško darbo. Jei Šventosios uostelio atstatymas būtų įgyvendintas, Palangos miesto savivaldybė pelnytų didžiausią pagarbą. Ne vienas politikas, netgi iš Seimo tribūnos, buvo apgailestavęs, kad Lietuvos valdžios institucijos Palangos miesto savivaldybę paliko vieną tvarkytis su nemenkos tiek ekonominės, tiek istorinės reikšmės Šventosios uosteliu.

Eliminuoti svarbūs darbai

Šventosios uostelio atkūrimas pradėtas ne nuo molų statybos, kaip realiai turėtų būti, o nuo darbų uosto viduje.

Šventosios uoste tebėra vadovaujamasi anksčiau rengta atkūrimo schema, kuri suskirstyta į 6 etapus. Pirmasis ir pats sudėtingiausias etapas – molų statyba ir farvaterio gilinimas.

Vaizdas: taip atrodo visas Šventosios uosto atkūrimo projektas pagal dar 2013 m. parengtą studiją. („Jūros“ archyvo nuotr.)

Buvo numatyta įrengti 643 m pietinį molą, 438 m šiaurinį molą su 6 metrų gylio avanuostu tarp jų.

Palangos miesto savivaldybė kol kas eliminuoja šį etapą ir vykdo pakoreguotus 2 ir 3 etapus. Už borto paliekami ir 4 bei 5 etapai (rytinės ir vakarinės krantinių rekonstrukcija) ir 6 etapas – akvatorijos gilinimas ir švartavimo įrangos įrengimas.

Yra pakoreguoti tiek kranto įrangos, tiek infrastruktūros vystymo projektai, kurie Šventosios uosto atkūrimą lyg ir logiškai sudėlioja be molų, gilinimo ir pagrindinių krantinių.

Kokia bus realybė, parodys laikas. Vieną kartą Šventosios uostas panašiai jau buvo atkuriamas, kai po jo naujų pontoninių prieplaukų atidarymo iš uosto vos išplaukė laivai, nes bangos smėliu užnešė laivybos kanalą.

Istorija: 2011 m. Šventojoje jau buvo atidarytas uostas, bet gyvavo neilgai. („Jūros“ archyvo nuotr.)