Laukiama rimto investuotojo

Energetikos ministras Dainius Kreivys yra teigęs, kad atkurti Šventosios uostą būtų įmanoma, jei į jį ateitų stiprus investuotojas.

Galbūt kaip tik šiuo metu ir rengiamasi stipraus investuotojo atėjimui į Šventąją. Ta proga Vyriausybei teikiamas ir pakoreguotas Šventosios jūrų uosto žemės nuomos konkurso tvarkos aprašas bei šio uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka.

Šventosios jūrų uosto žemės nuomos nuostatos yra priimtos jau seniau. Nauja tai, kad uosto žemė būtų išnuomojama laikotarpiui iki 50 metų. Numatyta ir keletas aplinkybių, kada toks ilgas žemės nuomos terminas gali būti atšaukiamas. Pagrindinė priežastis galėtų būti, jei žemės nuomotojas nevykdytų specialia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Taip pat Šventosios uosto žemės nuomos sutartis galėtų būti nutraukiama, jei čia imtų dominuoti koks nors itin ryškus visuomeninio intereso momentas. Tarkime, paaiškėtų, kad esą Šventosios uostas galbūt nėra pats tinkamiausias aptarnauti vėjo jėgainių parkus jūroje, todėl vietoje numatytos tokios infrastruktūros geriau įrengti kokį nors nedidelių jūrų keltų ar kruizinių laivų priėmimo terminalą.

Vis dėlto iš tiesų kaip tik dėl vėjo jėgainių parkų jūroje aptarnavimo veiklos į Šventosios jūrų uostą ir turi ateiti rimtas investuotojas. Kas jis toks, kol kas plačiajai visuomenei dar nežinoma.

Realybė: taip dabar atrodo buvusi prieškarinė Šventosios uosto dalis. / V. Matučio nuotr.

Nuomininką rinks komisija

Jei jau dabar yra žinoma, koks rimtas investuotojas turėtų ateiti į Šventosios jūrų uostą vystyti vėjo jėgainių parko aptarnavimo infrastruktūrą, veikiausiai dabartinė valdžia stengsis kuo greičiau, dar iki šios Vyriausybės kadencijos pabaigos, surengti Šventosios jūrų uosto žemės nuomos konkursą.

Pagal rengiamą formalią tvarką, tokio konkurso procedūras įgyvendintų Palangos miesto savivaldybės įmonės Šventosios jūrų uosto direkcija, tačiau paties konkurso sprendimą priimtų specialiai sukurta trijų asmenų komisija.

Tai yra įprasta procedūra. Tiesa, tokį komisijos sprendimą dar turės tvirtinti Palangos miesto savivaldybės administracija.

Šiuo atveju Palangos savivaldybė labiau nei bet kas kitas yra labiausiai suinteresuota, kad į Šventosios uostą ateitų tikrai rimtas investuotojas, kuris sugebėtų išvystyti šį valstybinės reikšmės projektą.

Svarbus valstybės noras turėti čia vėjo jėgainių parko jūroje aptarnavimo infrastruktūrą, tad projekto įgyvendinimo postūmį pajustų Šventosios jūrų uosto direkcija ir Palangos savivaldybė, kuri tiesiogiai valdo šią direkciją ir kuriai pavesta rūpintis Šventosios jūrų uosto atstatymu bei jo administravimu.

Nuomos kaina – svarstytina

Kokią tiesioginę naudą iš Šventosios jūrų uosto nuomininkų galėtų gauti jo valdytojai?

Dėl vėjo jėgainių parkų jūroje aptarnavimo veiklos į Šventosios jūrų uostą ir turi ateiti rimtas investuotojas.

Pagal dabartinę Šventosios uosto žemės nuomos tvarką, numatyta, kad pradinė uosto žemės vieno kvadratinio metro kaina negalėtų būti mažesnė nei 25 eurai.

Toks bazinis vieno kvadratinio metro Šventosios jūrų uosto žemės nuomos kainos dydis yra įtvirtintas dar 2018 m. gruodį priimtame Vyriausybės nutarime. Šis dydis galėjo būti keičiamas – didinamas, nes per beveik šešerius metus Lietuvoje buvo mažiausiai vienas stiprus iki 20 proc. infliacinis šuolis.

Kol kas jokio pakeitimo nėra, tačiau galima manyti, kad nuomos konkurso metu kaina dar gali gerokai šoktelėti.

Uostų žemės nuomos kainos dalį sudaro ir krantinių infrastruktūros įkainis. Jis tiesiogiai susijęs su leistina laivų grimzle prie krantinės. Realiai Šventosios uoste krantinių kaip ir nėra. Jas dar teks statyti.

Numatyta, kad jei grimzlė – iki vieno metro, mokestis už krantinės eksploataciją yra nulinis. Galbūt bus numatyta, kad uosto žemės nuomininkas pats turės įsirengti krantines? Tuomet pirmiausiai investicijos į krantines turės atsipirkti.

Įprasta, kad panašiuose uostuose kaip Šventosios, ir net gerokai didesniuose, kuriuos valdo tiek valstybė, tiek savivalda, pirmiau įrengiama infrastruktūra ir tik tuomet jie už gerokai didesnę kainą išnuomojami.