Teismuose dar tebesisuka bylos iš to laikotarpio, kai buvo bandoma Šventosios uostą be molų pritaikyti priimti pramoginius laivus.

Nutraukė sutartį

2012 metais nuskambėjo istorija, kai bendrovė „Alvetos karjerai“, užkėlusi ant baržos paprastą ekskavatorių, bandė gilinti Šventosios uostą.

2012 m. balandžio 5 d. bendrovė „Alvetos karjerai“ su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė Šventosios uosto akvatorijos valymo darbų sutartį. Pagal ją Uosto direkcija sumokėjo bendrovei „Alvetos karjerai“ 200 tūkst. litų avansą su draudimo kompanijos garantu. Buvo numatyta, jei „Alvetos karjerai“ nepradės gilinimo arba pinigai bus naudojami ne pagal paskirtį, avansas turės būti grąžintas.

Kažkoks gilinimas vyko, bet jo našumas netenkino Uosto direkcijos. Gilinimo darbai kurį laiką buvo stabdomi dėl nepalankių orų. Dėl laiku nevykdomų darbų 2012 metų gegužės 30 dieną sutartis buvo nutraukta vienašališkai Uosto direkcijos iniciatyva. Išvardintos 8 priežastys: menkas darbo našumas, nepateiktas avanso grąžinimo originalus dokumentas, nepateikta tinkama darbų organizavimo technologija ir įsipareigojimo grafikas, kad gilinimas bus atliktas iki 2012 m. birželio 1 d. – mažosios laivybos sezono pradžios.

Taip pat buvo pažeistos grunto kasimo darbų sąlygos – iškastas gruntas supiltas ne ten, kur pageidavo direkcija. Buvo maišomas švarus smėlis su gruntu. Laiku nepriduotas nė vienas darbų baras.

Bene svarbiausia priežastimi, lėmusia Šventosios kanalo gilinimo projekto žlugimą, buvo tai, kad „Alvetos karjerai“ tokiems darbams atlikti neturėjo tinkamos technikos: nei laivų, gramzdinančių gruntą jūroje, nei grunto kasimo įrangos.

Buvo planuojama ant baržos užkelti įprastą ekskavatorių, kasti gruntą, krauti jį ant baržos, vilkiku temti baržą į jūrą ir gruntą nustumdyti.

Tokiems primityviems darbams vykdyti atviroje jūroje Lietuvos saugios laivybos administracija nedavė leidimo – tai galėjo baigtis avarija. Ekskavatoriumi nuo baržos buvo galima tik kasti gruntą laivybos kanale.

Nepaisant šių aplinkybių, įmonė „Alvetos karjerai“ niekada nesutiko su tuo, kad sutartis dėl Šventosios uosto gilinimo su ja turėjo būti nutraukta vienašališkai. Bendrovės atstovai tikino, kad jie būtų įvykdę įsipareigojimus.

Trūko technikos

2014 metų balandį Klaipėdos apygardos teismas iš bendrovės „Alvetos karjerai“ priteisė Uosto direkcijai sumokėti 200 tūkst. litų avansą ir 100 tūkst. litų baudą, kaip netesybas.

Direkcija prašė priteisti ir 33 tūkst. litų nuostolių atlyginimą už žvejams išmokėtą kompensaciją, 2,5 tūkst. litų išlaidų dėl publikacijos apie Šventosios uosto regatą – išgilinus uostą buvo numatyta ją rengti.

Bet teismas šio prašymo netenkino.

Tuo metu, kai vyko teismo procesas, „Alvetos karjerai“ jau turėjo didesnių finansinių problemų. Po nepavykusio Šventosios uosto gilinimo ji nuo 2012 m. rugsėjo tapo restruktūrizuojama bendrove.

Teisme buvo konstatuota, kad gavusi techninę užduotį „Alvetos karjerų“ įmonė net nežinojo, kaip ją vykdyti. Tuo laiku, kai jau reikėjo kasti gruntą, savo baržą bendrovė remontavo. Dėl kitos reikalingos technikos derybas ji pradėjo tik praėjus nuo sutarties pasirašymo daugiau kaip mėnesiui. Susitarti su Klaipėdoje esančia bendrove „Orca Marine“ jai nepavyko, ir reikalinga technika nebuvo gauta.

Vėliau teisme paaiškėjo, kad ta žemkasė, kurią „Alvetos karjerai“ norėjo išsinuomoti, tuo metu jau buvusi pažadėta kitai bendrovei.

Tai tik įrodo, kad Klaipėdoje yra per mažai gilinimams tinkamos technikos. Ir ši problema iki šiol nėra išspręsta.

Baudą sumažino

Pralaimėjusi pirmosios instancijos teismuose, bendrovė „Alvetos karjerai“ bylinėjosi toliau ir bandė įrodyti, kad tomis sąlygomis, kuriomis dirbo, išgilinti Šventosios uosto buvo neįmanoma.

„Sutartis negalėjo būti įvykdyta dėl netinkamo darbų techninio projekto ir sprendinių, taip pat gamtinių sąlygų. Pagal mokslininkų studijas, atliktas dar 2003 m., tokio uosto atstatymas turi prasidėti nuo molų statybos. ,,Alvetos karjerai“ iš dalies įvykdė darbus, o visiškai atlikti darbų nebūtų galėjęs net ir kitas rangovas, nes atliktus krantinės gilinimo darbus jūra vėl užnešdavo smėliu“, – tikino „Alvetos karjerai“ atstovai.

Analogiškus darbus pagal tokią pat sutartį prieš tai jau buvo atlikusi Latvijos bendrovė BGS.

Dėl netinkamų gamtinių sąlygų, tai yra jūros užnešamo smėlio, Šventosios uostas funkcionavo tik 10 dienų.

,,Alvetos karjerai“ skundėsi, kad po sutarties pasirašymo, Uosto direkcija jį įpareigojusi įvykdyti papildomus reikalavimus ir darbus, kurie įrodytų atsakovo galimybę vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Todėl „Alvetos karjerai“ negalėję darbų pradėti nedelsiant po sutarties pasirašymo.

„Uosto direkcija visą sutarties vykdymo laikotarpį reikalavo pateikti įvairius atsakymus, paaiškinimus, įvykdyti papildomus biurokratinius reikalavimus, taip iš esmės trukdydamas darbų vykdymui, o ne bendradarbiavo ir siekė kuo operatyviau juos vykdyti“, – teisme tikino „Alvetos karjerai“ atstovai.

Jų teigimu, prieš sudarant rangos sutartį, Uosto direkcija buvo informuota apie turimą bei kitą papildomai išsinuomotą techniką, kurios pakanka sutartinių įsipareigojimų vykdymui, tačiau jokių pretenzijų dėl to nereiškė, pasirašė sutartį. Dar 2012 m. gegužės 18 d. direkcijos prašymu teismas areštavęs sąskaitos lėšas ir taip suvaržęs galimybes išsinuomoti techniką, todėl derybos dėl jos ir nutrūkusios.

Šių metų vasario pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas atmetė „Alvetos karjerai“ teiginius, kaip ir tai, kad dirbti neleidusios blogos oro sąlygos.

Tačiau įvertinus papildomas aplinkybes bauda dėl netesybų buvo sumažinta nuo 100 tūkst. iki 50 tūkst. litų.