Estai importuoja atliekas

Vakarų Europoje šlakas panaudojamas kaip žvyro analogas kelių tiesimo, statybinių medžiagų gamyboje.

Kadangi Klaipėdoje komunalinės atliekos pradėtos deginti anksčiausiai Baltijos šalyse, estams knietėjo pažiūrėti, kokias šlako panaudojimo galimybes mato ir vysto Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras (KRATC). Žinia, šiuo metu Dumpiuose, šalia veikiančio sąvartyno, KRATC stato šlako sandėliavimo, apdorojimo ir perdirbimo aikštelę, kuri turėtų pradėti veikti jau kitąmet.

„Estijoje, skirtingai nei Lietuvoje, nedraudžiama atliekas importuoti iš kitų šalių. Į šalia Talino esančią jėgainę atgabenamos atliekos ne tik iš visos Estijos, bet ir iš Anglijos, Suomijos. Savaime suprantama, jas sudeginus į mūsų administruojamą sąvartyną patenka didesnis šlako kiekis. Mes iš jo išrenkame spalvotąjį ir juodąjį metalą, o kas lieka - sandėliuojame savo teritorijoje. Tačiau tai nesitęs amžinai, sąvartynas ne guminis. Mums irgi reikia ieškoti sprendimų, kad šlakas būtų panaudojamas pagal paskirtį statybos pramonėje, kaip daroma  Olandijoje, Vokietijoje“, - pasakojo Talino atliekų perdirbimo centro vadovė Kertu Titso (Tiitso).

Pašnekovė pripažįsta, kad KRATC šlako tvarkyme yra pažengusi toliau už juos. Mat estai kol kas iš šlako tik ištraukia vertingus metalus. Tuo tarpu Klaipėdoje šlakas išsijojamas į keturias skirtingas frakcijas, naudojamas sąvartyno rekultyvacijai, statoma jo perdirbimo aikštelė, atliekami sudėties tyrimai.

„Kaip ir Lietuvoje, taip ir Estijoje, kad sudegintų atliekų šlaką būtų galima naudoti kaip statybinę medžiagą, savo namų darbus turi padaryti ir valstybės institucijos. Visos statybinės medžiagos turi būti ištirtos, išbandytos, suklasifikuotos. Jų panaudojimo galimybės aprašytos techniniais reglamentais ir patvirtintos teisės aktais“, - aiškino K.Titso.

KRATC jau kelerius metus bendradarbiauja su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, kurio mokslininkai tiria šlako panaudojimą betono mišiniuose bei konstrukcijose. Mokslininkų išvados gali paspartinti šlako įtraukimą į Lietuvos Statybos techninį reglamentą. Viešnia iš Talino įsitikinusi, jog pradėjus veikti Kaune ir Vilniuje statomoms atliekų deginimo jėgainėms teisiniai šlako pripažinimo statybine medžiaga procesai Lietuvoje dar labiau paspartės.

Kvapų kontrolei – komplimentai

Lankydamiesi Dumpiuose, kur susipažino su šlako tvarkymo technologijomis ir aikštelės projektu, svečiai iš Talino apžiūrėjo ir naująją KRATC atliekų rūšiavimo gamyklos kvapų valdymo sistemą.

„Mūsų sąvartyne jaučiamas kur kas aštresnis nemalonus kvapas, nes mes aerobiniu būdu kompostuojame iš Talino surinktas maisto atliekas. Blogiausia, kad kompostavimo įrenginiai yra po atviru dangumi ir kvapai kartais pasiekia maždaug už kilometro esančią gyvenvietę“, - pasakojo K.Titso.

Pasak viešnios, intensyvesnių kvapų nei Talino sąvartynas, nei jų rūšiavimo gamykla neskleidžia.

„Ir mūsų, ir Klaipėdos sąvartynas jau penkerius metus yra šlako saugojimo vieta. O šlakas juk neturi jokio specifinio kvapo. Tai mažiausia problema. Kai Taline pradėjome atskirai surinkti maisto atliekas, į rūšiavimo gamyklą atvežamos atliekos iš bendrų konteinerių tapo švaresnės ir todėl gamykloje taip pat yra mažiau nemalonių kvapų“, - aiškino pašnekovė.

Pasivaikščioję po KRATC rūšiavimo gamyklą svečiai iš Talino konstatavo, jog triguba kvapų neutralizavimo sistema, kai į atliekas įterpiami probiotikai, AirBorn neutralizuojantys preparatai, o naktimis paleidžiami ozono generatoriai, veikia nepriekaištingai.

„Man tikrai teko lankytis ne vienoje dešimtyje rūšiavimo gamyklų visame pasaulyje. Turiu pripažinti, kad jūsų gamyklos priėmimo patalpoje, kur kvapai visada yra patys nemaloniausi, be jokio diskomforto stovėjome ir šnekučiavomės su kolegomis“, - sakė Talino atliekų perdirbimo centro vadovė Kertu Titso.