Erotiški atostogų atspalviai

Kaip ir dabar, prieš 80 metų, įšilus orams, visa Lietuva staiga prisimindavo, kad egzistuoja pajūris.

Tiesa, anuomet jis buvo pasiekiamas toli gražu ne visiems.

"Ir atėjo tos dienos, kaip Palanga pradėjo gyventi didmiesčio dienas. Jūros vanduo jau tiek įšilo, kad kasdien atvyksta prie jos maudytis ir saulėje kaitintis nemažas žmonių būrys. Vasarvietėje dažnai galima sutikti svečią iš Kauno, Šiaulių ir kitų vietų. Laukiama atvykstant policijos orkestro, kuris telks svečius į vieną vietą ir įvairins vasaros sezoną", – 1938 m. birželį rašė Klaipėdoje leistas dienraštis "Vakarai".

Remiantis to meto spauda, matyti, jog jau nuo gegužės vidurio visi keliai vedė į Palangą, kur daugelis svajojo čia rasti išrinktąjį "amžiams", dar kiti troško užsidirbti, kas nemėgo dirbti – siekė pavogti, čia rinkosi visokio plauko poilsiautojai.

Viešai visi vienbalsiai tikino, kad į pajūrį atvyko pailsėti ir "pasisemti sveikatos".

"Ieškau draugo kartu sezoną praleisti Palangoj. Į vyrus žiūriu, kaip į jausmų turiniui suteikiančius širdies formą. Amžius ne amžinybė. Praleista vasara daugiau gali duoti, kaip 9 nevasaros mėnesiai. Susirašinėju per "P. Pliažą" – Janina K. (šios ir kitų citatų kalba netaisyta – A.D.).

Tokie ir kur kas labiau erotiški skelbimai puošė tarpukariu leisto žurnalo "Palangos pliažas" puslapius.

Kurorto romanų smulkmenos

Kitaip tariant, vasarą visas viešasis Lietuvos gyvenimas persikeldavo į pajūrį, kur dvelkė ponų ir vidutiniokų ambicijomis bei kurortiniais romanais.

Ši "smulkmena" buvo tokia akivaizdi, kad apie tai atvirai rašė visa vasarotojams skirta spauda.

Štai keli anekdotai iš "Palangos pliažo": "Žmona papriekaištavo vyrui, kad jis dažąs ūsus. Jis perklausė, ar labai matosi. Ši atrėžė, kad matyti ant tarnaitės kaklo."

Viešbučio šeimininkė kreipiasi į naujai atvykusį svečią: "Jei tamstai kartais būtų šalta, malonėkite man paskambinti."

Vienas tarpukario spaudos šmaikštuolis, aprašydamas temą, "Kaip gyvena kurortinės ponios ir panelės", pastebėjo, kad tai yra labai opus reikalas: "Kadangi geriau būtų reikštis "ne kaip gyvena", bet "su kuo gyvena". Tačiau turint galvoje, žurnalisto kuklumą ir prie to dar cenzūrą, apie tai nutylėsiu ir liesime šį klausimą labai atsargiai, pasitenkindami vien tik tuo, kad jos gyvena kurorte."

Kurorto rinkliava – visiems

Vis dėlto ir tada Palangos senbuviams svarbiausia buvo ne tautos moralė, o poilsiautojų skaičius, kas lėmė jų pragyvenimo lygio gerėjimą, nes po vasaros laukė slogūs šaltieji mėnesiai be lengvų pinigų.

Reikėjo lėšų ir paties kurorto išlaikymui bei tvarkymui.

Tad pagrindinis šaltinis tiems reikalams buvo kurorto rinkliava, kuri tarpukaryje nebuvo jau tokia menka, nes "viskas, kas gaunama, kurorto tobulinimui ir išleidžiama".

1938-ųjų įkainiai, kaip informavo dienraštis "Vakarai",  buvo tokie: "Kurie atvyksta vasaroti į Palangą iki birželio mėn. 15 d., moka sekančiai: šeima visam sezonui – 30 litų, šeima vienam mėnesiui – 15 litų, vienas asmuo sezonui – 10 litų, vienas asmuo iki 10 dienų – 5 litai. Atvykstantieji nuo birželio 16 d. moka sekančiai: šeima visam sezonui – 40 litų, šeima vienam mėnesiui – 20 litų, vienas asmuo sezonui – 15 litų, vienas asmuo iki 10 dienų – 8 litai. Kurie atvyksta po rugpjūčio 15 d. bemoka tik: šeima visam sezonui – 15 litų, vienas asmuo sezonui – 5 litai."

Moksleiviai, karo invalidai ir tarnaitės, atvykusios į kurortą dirbti, mokėdavo pusę nustatytos kurorto rinkliavos.

Maža to, kurorto rinkliavą privalėjo mokėti ir namų savininkai, kurie nuolatos Palangoje negyveno, jiems galiojo rinkliava, kaip iki birželio 15 d. atvykusiems poilsiautojams,

Kretingos ir Klaipėdos miestų, taip pat ir Darbėnų miestelio ir valsčių nuolatiniams gyventojams rinkliavai galiojo 20 proc. nuolaida.

"Kiekvienas namas Palangos mieste privalo turėti namų knygą, kurion įrašomi atvažiavusieji svečiai, nors ir dviem ar trims dienoms. (…) Svečiui išvykus namon arba išsikrausčius į kitą butą, namų šeimininkas tuoj arba bent jau ant rytojaus jį policijoje išregistruoja, kitaip bus baudžiamas už apsileidimą", – tokį reikalavimą prieš 85 metus savo parašu patvirtino Palangos miesto burmistras Jonas Šliūpas.

O baudos už neįregistruotą svečią tiek namo savininkui, tiek ir atvykėliui tuomet siekė nuo 100 iki 1 tūkst. litų.

Išrovė gėles iš klombos

Jau tarpukariu Palangos įvaizdis miesto valdžiai buvo itin svarbus.

Tad to meto iliustruotas Lietuvos kurortų žurnalas "Baltijos pliažas", cituodamas Palangos burmistrą, atkreipė dėmesį, kad Palanga yra ne tiek kurortas, o "sveikykla".

Žurnalistų paklaustas, ką gero šiemet nuveikė kurorto pagerinimui, 1933-iųjų birželį ponas J.Šliūpas oriai dėliojo: " O ką galėjau nuveikti per trumpą laiką, itin be pinigų? Kiek įstengiau turimomis lėšomis ir kiek suskubau, tiek padariau. Papuošiau kai kurias gatves, pasodindamas daugiau kaip 150 naujų medelių. Išžvyravau takus, alėjas. Užlyginau duobes. Patiesiau per griovius tiltus ir išvaliau prišiukšlintą pušyną. Beje, nudžiuvusius ir vėjo palaužtus medžius iškirtau ir daugiau šį bei tą padariau. Pušyno aikštėje prie estrados pakankamai suolų pristačiau. Manau, kad šiemet nestigs nei pušyne, nei kitose vietose."

Tais pačiais metais grafas Stanislovas Tiškevičius, grįžęs iš Paryžiaus ir ėmęsis tvarkyti Palangos rūmų ir juos juosiančio parko aplinką, buvo nemaloniai nustebintas, nes "žmonės neatsargiai ar tyčia naikina parko medžius – kiti dėl to net nudžiūva. Arba gėlių klombas, vos tik pasodintas, po vienos nakties neseniai rasta pusė išrauta".

Jau minėtame žurnale Palangos kurorto inspektorius dr. A.Jackūnas informavo apie "opiuosius ir didžiuosius inspekcijos darbus".

"Pernai nupirktas jūros tiltas remontuojamas; iki liepos 1 dienos bus baigta taisyti iki užlankos, o užlanka pagrindinai bus taisoma sezonui užsibaigus. Per sezoną, vadinas, nebus kliudoma vasarotojams. (…) Visos kurorto gatvės iki Ronžos per sezoną bus laistomos laistomuoju prietaisu, vežiojamu arkliais. (…) Norėta įrengti bendrųjų maudyklių patalpa, bet dėl lėšų stokos atidėta. Susilaikyta ir kioskas prie tilto dirbti", – 1933-iųjų vasarą žurnalistams kalbėjo A.Jackūnas.

Garbių svečių uostas

Dienraštis "Vakarai" 1938 m. liepos pradžioje rašė: "Vakar dieną, patikrinus registracijos davinius, rasta užsiregistravusių nuo gegužės mėnesio 1 d. iki šios dienos 2 433 asmenys.

Liepos 5 d. užsiregistravo 152 asmenys, iš jų 55 vyrai, 78 moterys ir 19 vaikų. Tame skaičiuje 2 Amerikos piliečiai, 1 Švedijos ir vienas be pilietybės."

Liepos pradžioje tradiciškai poilsio į Palangą atvykdavo ponas Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona su ponia prezidentiene.

1933 m. žurnalas "Baltijos pliažas" pranešė, kad liepos 6-ąją atvyko vasaroti šalies vadovas.

Toliau vardijami kiti žymesnieji asmenys: M.Sleževičius, A.Žmuizinavičius. Paminėtas ir švedų policijos Goeteburgo komisaras Lindholmas su laivo kapitonu Idfeldu.

"Kiek mums teko sužinoti, dabar iš žymesnių asmenų Palangoj vasaroja: ponia Aleksienė, Žemės Ūkio Ministerio žmona, p. Giedraitienė, Krašto Apsaugos ministerio žmona, p. E.Žalankevičaitė-Petrauskienė, Kipro žmona, pulk. leit. Pr.Lubickas, žinomas teatrų recenzentas – Vikt. Pr., J.Stanulis, Šiaulių teatro vedėjas, C.Petrauskas, pulk. Budrevičius, Zaleckis St. valstyb. Operos solistas, St.Santvaras, valstyb. Operos solistas ir kiti", – prieš 85-erius metus vardijo "Baltijos pliažas".

Tai, kad intelektualesnių, šalies ir pasaulio naujienomis besidominčių svečių vasarą Palangoje padaugėdavo, liudijo ir užsakomos spaudos kiekis, kuris šių dienų mastais yra juokingai mažas.

Palangos pašte, anot tuomečio pašto viršininko pateiktos informacijos "Baltijos pliažo" žurnalistui, 1933 m. per dieną "Lietuvos aido" išperkamų laikraščių skaičius siekė 50 egzempliorių, o žiemą – tik 16.

Tarpukario vietos spaudoje nuolat buvo rašoma, kad Palangoje rengiamos mokytojų, skautų, šaulių ar šiaip moksleivių stovyklos, į kurias poilsiautojai atvykdavo iš visos Lietuvos.

Į Palangą anuomet vasarotojai pradėdavo važiuoti nuo gegužės pradžios, paskutinieji svečiai ją palikdavo po bobų vasaros.

Nors nuolat buvo primenama, kad ir kitu metų laiku Palanga nėra uždaryta, tačiau ji atvykėlius traukė tik vasarą.