Aistrų sukėlęs sprendimas

Dar 2019 m. lapkritį Žuvininkystės tarnyba buvo įteisinusi menkių, šprotų, strimelių perleidžiamosios žvejybos teises 2020–2034 m. Jos buvo skirtos 14-ai Baltijos jūros žvejybos įmonių. Pagal šią teisę Lietuvos įmonės, kurios žvejoja Baltijos jūroje, gaudo žuvis jau porą metų.

Iš esmės žvejoti gali tik šprotų ir strimelių žvejai, nes nuo 2020 m. menkių žvejyba dėl sumenkusių jų išteklių rytinės Baltijos jūros dalyje yra uždrausta.

Perleidžiamųjų žvejybos teisių įteisinimas ilgam – net 15 metų laikotarpiui – kėlė daug aistrų. Vieni tokia tvarka buvo patenkinti, kiti – ne. Atviros Baltijos jūros žvejybos versle daugiau kaip 10 metų virė pačios įvairiausios aistros, įtarinėjimai, nedidelėje žvejų bendruomenėje veikė bent kelios įvairiausių interesų grupės.

Prieš tai teismai ne kartą vyko ir dėl žvejybos teisių skirstymo. Iki tol žvejybos teisės buvo skiriamos vieniems arba dvejiems metams.

Apskritai žuvininkystė Lietuvoje nuo maždaug 2010 m. buvo viena iš tų sričių, kur ypač dažnai bendrovių savininkai ginčydavosi teismuose.

Lietuvos žvejai tikina, kad versle beveik nelieka lietuviško kapitalo žvejybos bendrovių. Jų vietas užima užsienio žvejybos verslas iš Latvijos, Estijos, Danijos.

Painiavos atnešusi tvarka

Žuvininkystės tarnybos sprendimą dėl menkių, šprotų, strimelių perleidžiamųjų žvejybos teisių 2020–2034 m. dar 2020 m. teismams buvo apskundusi Klaipėdos bendrovė "Rikneda".

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. lapkričio 11 d. šios bendrovės skundą atmetė.

Buvo konstatuota, kad ši bendrovė nei 2017, nei 2018 m. nežvejojo, todėl ji 2019 m. negalėjusi pasirinkti žvejybos teisės. Norint gauti žvejybos teisę Baltijos jūroje, iš pastarųjų dvejų metų reikėjo žvejoti bent vienus.

Pati žvejybos teisių skirstymo tvarka – kiek painoka. Buvusi galimybė iš 10 metų pasirinkti trejus metus savo nuožiūra. Pagal tai ir buvo skirstomos žvejybos galimybės. Tokia tvarka neva atnešusi daug painiavos, ginčų, dėl kurių ir įsiplieskę teismų procesai.

Tarp byloje nurodytų 14-os žvejybos teises gavusių įmonių yra ir tokių, kurios, gavusios teises, jas perleisdavo kitiems. Galima daryti prielaidą, kad valstybės skirta žvejybos teise netgi buvo piktnaudžiaujama – perleidžiant tarsi buvo prekiaujama.

Kai kurios žvejybos teises gavusios įmonės šiuo metu bankrutuoja arba jau bankrutavo.

Baltijos žvejyba skaidosi

Be "Riknedos", 2020–2034 m. perleidžiamųjų žvejybos teisių procesą skundė ir bankrutavusi bendrovė "Baltijos žuvys". Ji, iškėlus papildomų argumentų, prašė atnaujinti "Riknedos" pradėtą bylą.

Žvejybos galimybių skirstymas neva vykęs pažeidžiant Žuvininkystės įstatymą. Įvairioms bendrovėms esą buvusios sudarytos nevienodos sąlygos. Todėl žvejybos galimybių skirstymo procesas pažeidęs lygiateisiškumo principus, kai vieniems duoda žvejybos teisę, kitiems – ne.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar pernai rugsėjį buvo atmetęs tiek "Riknedos", tiek "Baltijos žuvų" skundus dėl neva neteisingo žvejybos galimybių skirstymo.

Praėjus numatytam terminui vėl kreiptasi į teismą prašant atnaujinti teismo procesą. Šiemet kovo 2 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme priimtas galutinis sprendimas teismo proceso neatnaujinti. Konstatuota, kad nebuvo įrodyta, jog skirstant žvejybos galimybes buvo padaryta kokių nors esminių teisės pažeidimų. Teismo procese neva buvusios teiktos tik prielaidos, be kokių nors įrodymų.

Šis, o ir kiti su žvejyba susiję teismų procesai įrodė, kad Lietuvos Baltijos jūros žvejybos sistemoje vyko ir tebevyksta persiskaidymas, kai vieni žlunga, o jų vietas užima kiti. Patys Lietuvos žvejai tikina, kad versle beveik nelieka lietuviško kapitalo žvejybos bendrovių. Jų vietas užima užsienio žvejybos verslas iš Latvijos, Estijos, Danijos.