Siekė žalos atlyginimo
Regionų administracinis teismas atmetė įmonių „Pamario kopa“, „Mini molas“ ir „Saimeris“ skundą kaip nepagrįstą ir dėl ieškinio senaties.
„Pakeitus Baltijos jūros priekrantės žvejybos barų ribas (net ir jas susiaurinus), ūkio subjektai teisės vykdyti verslinės žvejybos veiklą tuose žvejybos baruose neprarado, t. y. žvejyba tuose baruose stabdoma nebuvo nei laikinai, nei neterminuotai, dėl to neatsirado teisinio pagrindo (...) skaičiuoti bei išmokėti kokias nors kompensacijas“, – rašoma teismo nutartyje, kurią dar galima skųsti.
Be kita ko, teismas vertino, kad pareiškimas teismui pareikštas praleidus trejų metų senaties terminą, todėl yra pagrindas jų reikalavimus dėl žalos nagrinėti tik už trejus metus nuo kreipimosi į teismą – 2023 m. balandžio 13 d.
Teismas nustatė, kad, Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) 2009 m. priėmus pakeitimus, vieno žvejybos baro plotas sumažėjo 18 proc., o kito – 52 proc., tačiau nuo 2020-ųjų iki 2023 m. balandžio ribos nebuvo mažintos.
„Pareiškėjos žalą skaičiuoja už 15 metų. Tačiau laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 13 d. iki 2023 m. balandžio 13 d. pareiškėjos negalėjo patirti turtinės žalos, kadangi šiuo laikotarpiu joms nebuvo sumažintas žvejybos ribų plotas“, – rašoma teismo nutartyje.
„Pamario kopa“ siekė 424,6 tūkst. eurų žalos atlyginimo, o „Mini molas“ ir „Saimeris“ – solidariai 944,3 tūkst. eurų.
Negalėjo patirti nuostolių?
Bendrovės teismui aiškino, kad ne savo pasirinkimu buvo priskirtos tam tikriems žvejybos barams, jų plotai buvo sumažinti be jų sutikimo ir nuostolių kompensavimo, dėl to įmonės neteko galimybės žvejoti tam tikruose plotuose.
„Prarasta galimybė žvejoti tam tikrose teritorijose savaime sukėlė žalą, kadangi tokiu būdu buvo neteisėtai apribotos (...) ūkinės veiklos galimybės“, – teismui aiškino bendrovės.
Nuo 2020 m. balandžio 13 d. iki 2023 m. balandžio 13 d. pareiškėjos negalėjo patirti turtinės žalos, kadangi šiuo laikotarpiu joms nebuvo sumažintas žvejybos ribų plotas.
Jos 2022 m. rugsėjį ŽŪM prašė apskaičiuoti ir atlyginti nuostolius nuo 2009 m. birželio, o nuostolių atlyginimas joms nepriklausytų tik tuo atveju, jei plotai būtų sumažinti, siekiant atkurti žuvų išteklius, tačiau šiuo atveju, pasak jų, plotai mažėjo dėl Klaipėdos uosto veiklos.
Ministerija teisme aiškino, kad dėl jos veiklos žuvų naudotojai negalėjo patirti nuostolių.
Neįrodė patirtų nuostolių
ŽŪM pabrėžė, kad įmonės galėjo teikti skundus, tačiau to nedarė.
Be to, ministerijos duomenimis, po pakeitimo įmonių kasmet pagaunamų žuvų kiekis smarkiai nesumažėjo, o kai kuriais metais net gerokai didėjo.
„Atskirų įmonių kasmet pagaunamų žuvų kiekio svyravimai negali būti siejami vien su žvejybos barų ribų pakitimu, nes bendras visų priekrantėje žvejojančių įmonių pagaunamų žuvų kiekis kasmet svyruoja“, – teigė ministerija.
Be to, ji atkreipė dėmesį, kad nuo pakeitimų priėmimo yra praėję daugiau nei 13 metų, todėl turėtų būti taikomas senaties terminas.
Susisiekimo ministerija pabrėžė, kad žvejybos ribų tikslinimas susijęs su saugios laivybos reikalavimais, o ne su Klaipėdos uosto interesais.
Be to, įmonės neįrodė patirtos žalos.
2023 m. ŽŪM gavo dar vieną įmonių prašymą dėl nuostolių atlyginimo, tačiau nustačius, kad jis analogiškas pirmajam, ministerija paliko jį nenagrinėtą.
Tokį sprendimą apskundus, Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužę įmonių skundą atmetė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pernai birželį skundą tenkino iš dalies, perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Naujausi komentarai