"Dabar jau tikrai žinome, kad niekas mūsų iš sąžiningai įsigyto buto nebeišmes į gatvę ir nebevers mokėti dviejų paskolų", – lengviau atsikvėpė klaipėdiečių Paulių šeima, sužinojusi, kad Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, jog notarė, patvirtinusi būsto pirkimo–pardavimo sandorį, padarė klaidų. Taip baigėsi beveik septynerius metus trukusi kova už teisybę.

Nurodė ne tą sąskaitą

"Klaipėda" rašė, jog tris vaikus auginantys sutuoktiniai Pauliai iš klaipėdiečio Olego butą Dragūnų kvartale įsigijo prieš beveik septynerius metus. Kadangi santaupų sutuoktiniai daug neturėjo, iš banko paėmė 345 tūkst. litų paskolą, o 45 tūkst. litų pardavėjui sumokėjo grynaisiais.
Olegas butą nusipirkęs buvo už paskolą, gautą iš kito komercinio banko.

Šis būstą leido parduoti, tačiau su sąlyga, kad pinigai bus iškart pervesti į pažymoje nurodytą sąskaitą ir taip padengta Olego paimta paskola.

Kai buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo tvirtinama pas vieną Klaipėdos notarių, ši joje įrašė ne banko, kuriam reikia grąžinti paskolą, sąskaitos numerį, o Olego asmeninę. Į ją ir buvo pervesti pinigai už butą. Olegas su banku už parduotą butą taip ir neatsiskaitė.

Vieną dieną į Paulių šeimos namus pasibeldė antstoliai ir pareikalavo, kad klaipėdiečiai sumokėtų Olego negrąžintos paskolos įmokas už keturis mėnesius. Visa paskolos suma – apie 245 tūkst. litų.

Nagrinėjo iš naujo

"Mes savo bankui mokame paskolos įmokas – po maždaug 2,5 tūkst. litų per mėnesį, tad kodėl dar turėtumėme mokėti ir kitą paskolą, kurios negrąžino ankstesnis buto savininkas? Ir visa tai nutiko tik todėl, kad notarė pirkimo–pardavimo sutartyje įrašė ne tą sąskaitos numerį", – aiškino Elena Paulienė.

Ji teismuose pradėjo kryžiaus žygius, kad įrodytų, jog notarės veiksmai buvo neteisėti, todėl iš jos reikia priteisti 245 tūkst. litų ir taip padengti Olego negrąžintą paskolą.

Notarai dėl klaidų darbe yra apsidraudę ir privalomuoju, ir, jei pageidauja, savanoriškuoju draudimu, todėl atsakovėmis byloje tapo ir draudimo bendrovės.

Ir Klaipėdos apygardos, ir Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, jog kalta ne notarė, o patys Pauliai, kurie nebuvo pakankamai atidūs, kad pastebėtų, jog pirkimo–pardavimo sutartyje įrašytos ne visos būtinos sąlygos.

Tačiau pernai liepą Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT) teisėjų kolegijos nuomonė buvo kitokia. "Darytina išvada, kad trečiojo asmens notarės A.K. profesinės pareigos netinkamas įvykdymas, sukėlęs žalingus padarinius, yra pagrindas profesinei civilinei atsakomybei atsirasti", – teigiama paskelbtoje LAT nutartyje.

Joje taip pat pažymėta, kad žemesniosios instancijos teismai neištyrė visų reikšmingų ginčo aplinkybių ir šie pažeidimai vertinami kaip esminiai proceso teisės normų pažeidimai. Jie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl byla ir perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Sutriko sveikata

Byla iš naujo buvo nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme. Jis neseniai paskelbė nutartį, kad Paulių šeima butą įsigijo sąžiningai, o visi nesusipratimai kilo dėl aplaidaus notarės elgesio, todėl visus bankų patirtus nuostolius turi atlyginti notarės draudikai.

"Mano šeima pagaliau yra palikta ramybėje. Dabar tikrai žinome, kad niekas mūsų neiškraustys į gatvę, jau nebaisu, kad į duris gali pasibelsti antstoliai", – vos tramdydama džiaugsmo ašaras kalbėjo E.Paulienė.

Ji dar svarsto galimybę kreiptis į teismą prisiteisti neturtinę žalą, nes septynerius metus trukusi kova pareikalavo daug išgyvenimų, kurie sukėlė sveikatos sutrikimų.

"Tačiau galbūt ir nesikreipsiu. Jau geriau nieko negausiu, bet gyvensiu ramiai, nes, patikėkite, kad vaikščioti tiek metų į teismus, kai žinai, kad esi teisus, bet tai taip sudėtinga įrodyti, išties menkas malonumas. Gerai, kad šioje istorijoje galima padėti tašką", – kalbėjo E.Paulienė.
Ji patarė ir kitiems žmonėms visada būti labai atidiems, kad nepakliūtų į tokią keblią situaciją, iš kurios išsipainioti reikia daugybės metų.