Pakalbėjo ir nusprendė

Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba antru bandymu nusprendė, kad Klaipėdoje esantis buvęs akcinės bendrovės „Maistas“ pastatų kompleksas, Nemuno g. 24, yra kultūros vertybė.

Modernizmo architektūriniam stiliui priklausantis pastatų kompleksas pastatytas apie XX a. 3–4 dešimtmetį.

Komplekso erdvinę kompoziciją sudaro buvęs administracinis pastatas ir sandėlis.

Vertingosios savybės yra planavimo sprendiniai – seniai nebeegzistuojančios bendrovės „Maistas“ pastatai, išdėstyti palei geležinkelio liniją.

Vakar ryte nuotoliu posėdžiavusi Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė šį kompleksą įtraukti į Regioninį kultūros vertybių registrą.

Tai reiškia, kad šie pastatai negali būti griaunami.

Nuostaba: KVJUD vadovas A. Latakas nuoširdžiai nustebo išgirdęs, jog pastatą, kurį uosto direkcija netolimoje ateityje buvo numačiusi nugriauti, staiga tapo kultūros vertybe. / Vestos Jašinskaitės nuotr.

Tarpukario jūrinis palikimas

Klaipėdiečio istoriko Dainiaus Elerto nuomone, jei kam nors rūpi lietuviškojo tarpukario jūrinis palikimas Klaipėdoje, tai šį pastatų kompleksą verta saugoti.

„Tai yra lietuviško jūrinio palikimo objektas – bendrovės „Maistas“ administracinis pastatas ir šalia sandėlis, šie statiniai sudaro kompleksą, kuris atspindi tą nepriklausomos Lietuvos veržimosi prie jūros etapą. Šioje teritorijoje buvo šaldytuvai, kur buvo apdorojami bekonai, o jie laivais buvo išplukdomi į Vakarus. Per šią bendrovę buvo eksportuojamas ir lietuviškas sviestas. Be kita ko, bendrovė „Maistas“ turėjo laivų“, – teigė D. Elertas.

Anot istoriko, tai ir yra tas garsusis sviestas ir bekonai, kuriuos tiekė visa Lietuva, o pastatas dabartinėje Nemuno gatvėje Klaipėdoje buvo vienas tų taškų, kur Lietuva investavo tam, kad užsitikrintų ekonominį savo interesą.

Beje, šie pastatai buvo valstybinis užsakymas.

„Šia prasme tie pastatai mena būtent tą istorijos metą. Tokių jūrinių objektų Klaipėdoje iš viso yra mažai, o lietuviškų – dar mažiau. Nemuno g. 24 vienas iš dviejų likusiųjų, kuris grynai lietuviškas. Kita vertus, ką pastebėjo Marija Drėmaitė jaunesnioji, kuri yra angažuota būtent moderno architektūros tyrėja, kad tiek vienas, tiek kitas pastatas turi būtent modernizmo bruožų. Jeigu sandėlyje galima įžvelgti tendencijas, kurios labiau sietinos su vokiška erdve, tai administracinis statinys yra grynas modernizmo pavyzdys“, – kalbėjo D. Elertas.

Dainius Elertas / A. Mažūno nuotr.

Argumentai paveldo naudai

Istoriko teigimu, šie pastatai sėkmingai galėtų būti pritaikyti naujai paskirčiai, tiesa, sandėlis yra apleistas, o administracinis pastatas ir dabar kažkiek vis dar naudojamas.

„Yra ir kita, lokalioji šio reikalo pusė, kalbant apie pokario istoriją. Pirmasis Klaipėdos mėsos kombinatas po Antrojo pasaulinio karo veikė būtent šioje vietoje, ir tai buvo natūralu, nes ten buvo išlikę šaldytuvai. Kita vertus, vėliau ten įsikūrė pagrindinė žvejybos laivų bazė, tegul ir nelietuviška, vėliau ji buvo pavadinta legendiniu pavadinimu „Jūra“, joje dirbo labai daug žmonių, tarp jų – ir lietuvių. Tad ši vieta įstrigusi jau anos kartos klaipėdiečių atmintyje, nuo kurios mes tarsi norime atsiriboti, bet jei jau mes nuo visko atsiribosime, tai kažką ir prarasime, kažko nebesuprasime“, – mano D. Elertas.

Pasak istoriko, išliko ir tie patys vartai, pro kuriuos įeidavo ir išeidavo tos įmonės darbuotojai, galų gale čia dirbo žvejybos laivyno įmonės administracija.

„Šiaip ar taip tai buvo labai svarbi vieta to meto jūrinei bendruomenei. Daug kas galėtų tai patvirtinti, nes liudininkų dar išliko. Galbūt ir šis aspektas galėtų tapti tam tikru argumentu, išlaikant šių pastatų kompleksą“, – pabrėžė D. Elertas.

Tokių jūrinių objektų Klaipėdoje iš viso yra mažai, o lietuviškų dar mažiau.

Klaipėdiečiai nedalyvavo?

Nemuno g. 24 reikalo ėmėsi ne Klaipėdos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, o Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba Vilniuje, sulaukusi klaipėdiečių visuomenininkų iniciatyvos.

„Buvo kalba apie tai, kad šitam objektui reikėtų suteikti nacionalinį statusą arba bent jau regioninį, kadangi anksčiau statiniai visai Lietuvai buvo labai svarbūs. Todėl klausimas buvo perduotas Vilniaus vertinimo tarybai“, – teigė viešumo nepanoręs Klaipėdos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos narys.

Tai buvo antras svarstymas, nes pradžioje Vilniaus taryba „kažkokių pastatų“ svarstymą permetė klaipėdiečiams.

„Mes čia gyvename ir žinome, kokie reikalavimai yra tuo klausimu keliami, todėl vis dėlto pasiūlėme Nemuno g. 24 objekto statusą spręsti Vilniuje. Nes jei statinys buvo svarbus visai valstybei ir norima, kad jis nebūtų nugriautas, jam turi būti suteiktas aukštesnis apsaugos lygmuo. Tai nebuvo vietinis objektas, jis kaip tik vietos bendruomenei, Mažajai Lietuvai, nebuvo toks svarbus, koks svarbus jis buvo visai Lietuvai, siekiančiai įsitvirtinti Klaipėdoje su savo pramone, laivyba, eksportu. Manau, kad pastatams turėtų būti suteiktas regioninis kultūros objekto statusas, nes istorine prasme tai labai svarbus objektas“, – teigė Klaipėdos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos narys.

Architektūrine prasme statiniai esą nėra kuo nors išskirtiniai, tokio stiliaus pastatų Klaipėdos naujamiestyje yra nemažai.

Tad ir pagal bendrąjį uosto planą, ir pagal detalųjį uosto planą statiniai Nemuno g. 24 turi būti nugriauti.

„Klaipėdos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba tų statinių siūlė neįrašyti į saugotinų sąrašą, nes buvo patvirtinti uosto planai, kuriuose numatyta tuos pastatus nugriauti. Tada visuomenininkai kreipėsi į Vilnių. Dabar, juos įtraukus į vertybių registrą, visai tikėtina, kad buvusį „Maisto“ kompleksą gali ištikti Naujojoje Uosto g. 5 esančio statinio likimas. Tikėtina, tada ir šitas stovės, kol nugrius. Neretai, suteikus apsaugos statusą, pastatai tampa tarsi niekam nereikalingi, bet mes patys įsipareigojame juos saugoti, tik vardan ko?“ – klausė Klaipėdos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos narys.

Analogas: pastatas Naujojoje Uosto g. 5 šiandien primena vizualinį teršalą, nors jį buvo numatyta griauti, tačiau netikėtai įtraukus į kultūros vertybių registrą, jis tapo saugomas, bet ir toliau netvarkomas. / Vestos Jašinskaitės nuotr.

It žaibas iš dangaus

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovas Algis Latakas patvirtino, kad statinius Nemuno g. 24 buvo planuota nugriauti, tad jiems suteikta valstybės apsauga uosto direktorių gerokai nustebino.

„Mūsų tikslas ateityje buvo Nemuno gatvę padaryti vidine uosto gatve, kad nukreiptume krovininio transporto srautus iš miesto. Toks noras yra, vyksta diskusijos, kol kas nėra priimta galutinio sprendimo. Ir uosto tarybos posėdžiuose, ir kitur mes tą klausimą nuolat svarstome. Jau daug pastatų, kurie mums buvo nereikalingi, nugriovėme. Ir pastatai Nemuno g. 24 taip pat turėjo būti nugriauti“, – kalbėjo A. Latakas.

KVJUD direktoriaus teigimu, įtraukus šiuos statinius į kultūros vertybių registrą, situacija tampa kebli, nes Nemuno gatvė uostui labai svarbi transporto srautų sureguliavimui, tačiau panašu, kad dabar teks ieškoti kito sprendimo.