Kauno rajone, Raudondvaryje, naujam gyvenimui prikelti dvaro rūmai – pavyzdys visai Lietuvai, kaip turėtų būti tvarkomas paveldas. Šalies paveldosaugininkai Raudondvario dvare vakar minėjo savo profesinę šventę.

Galimybė pasisemti įkvėpimo

Balandžio 18-ąją Pasauline paminklų ir paminklinių vietų apsaugos diena paskelbė Tarptautinė paminklų ir paminklinių vietovių taryba (ICOMOS), veikianti prie UNESCO. Šią dieną visame pasaulyje skatinama pagerbti reikšmingus kultūrinius paminklus, restauruoti griūvančius, suirusius paminklus.

„Paveldo darbuotojams ši diena – tarsi profesinė šventė. Kiekvienais metais pasirenkama Lietuvos vietovė, kurią galima parodyti kaip pavyzdį kolegoms iš kitų rajonų, kaip turi būti tvarkomi paveldo objektai. Tai kartu ir galimybė pasisemti patirties, įkvėpimo. Džiaugiuosi, kad Kauno rajono savivaldybė sukvietė visos Lietuvos paveldosaugininkus drauge paminėti šią dieną atgaivintuose Raudondvario dvaro rūmuose“, – „Kauno dienai“ sakė Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė.

Padėkų ir apdovanojimų lietus

Uoliausiai dirbantiesiems paveldo srityje įteikti apdovanojimai ir padėkos raštai. Apdovanoti ir archeologinio paveldo išsaugojimo geriausių darbų konkurso laimėtojai, geriausių restauruotų darbų autoriai.

Iškilmingame, beveik visą dieną trukusiame renginyje paveldo vertybių puoselėtojams skriejo padėkos žodžiai iš įvairių institucijų atstovų lūpų.

„Atliekate šventą darbą prikeldami naujam gyvenimui mūsų paveldą ir jį prižiūrėdami. Būtų gerai, kad Lietuvoje nuo šiol ne tik dokumentuose, bet ir skirstant lėšas kultūra ir švietimas būtų prioritetinės sritys“, – vylėsi Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė.

Didelis šansas – ES parama

Prieš renginį KPD vadovybė su Kauno rajono vadovais aplankė senąją Zapyškio bažnytėlę ant Nemuno kranto. Paveldosaugininkams buvo pristatyta šventovės ir jos aplinkos pritaikymo vizija. Pasak D.Varnaitės, tai labai perspektyvus, įdomus projektas, kuriam reikės sutelkti įvairius finansavimo šaltinius: tiek valstybės, tiek ES, tiek privačias lėšas.

„Esame ant 2014–2020 m. ES laikotarpio paramos slenksčio. Šiuo metu bene daugiausia debatų kyla dėl to, kiek bus skirta lėšų kultūrai apskritai finansuoti. Kultūros ministro Šarūno Biručio manymu, paveldo srityje šiuo laikotarpiu turėtų įvykti esminis proveržis. Turi būti skiriama lėšų tokiems istoriniams kompleksams, kuriems kito tokio šanso gali ir nepasitaikyti“, – pasakojo D.Varnaitė.

Pagalba – privatus sektorius

KPD vadovės svarstymu, ankstesniuose ES finansavimo perioduose buvo per mažai galimybių privačių objektų savininkams pasinaudoti europine parama.

Valstybiniams objektams buvo teikiama parama, siekianti 80–90 proc. viso projekto vertės, o privatiems objektams ši parama siekė ne daugiau kaip 60 proc.

„Tokia parama galėjo pasinaudoti nebent turtingesni objektų valdytojai. Reikėtų pakankamai dėmesio skirti ir privačiam sektoriui, tokiu būdu būtų pritrauktos ir pačių valdytojų lėšos“, – neabejoja D.Varnaitė.

Pasak KPD vadovės, prikeliant paveldo objektus turi būti pasitelkti ne tik visi įmanomi finansavimo šaltiniai, bet ir įrankiai.

Pavyzdžiui, Kauno rajono savivaldybė, gyrė D.Varnaitė, dirba labai kryptingai, žino, kuriuos objektus tvarkyti prioritetine tvarka, turi aiškią viziją, kaip jie turi funkcionuoti po sutvarkymo.

Šviesios prognozės Kaunui

D.Varnaitės įsitikinimu, paveldo objektai privalo būti ne tik restauruoti, bet ir pritaikyti šiuolaikinėms reikmėms. Ji pripažino, kad šiuolaikiai elementai yra neišvengiami, bet darbai turi būti atliekami itin jautriai, kad nebūtų pakenkta autentikai.

„Senas namas primena seną ligonį. Visiems senukams gydyti vienodas receptas netinka. Reikia atlikti tyrimus ir parinkti patį teisingiausią gydymo būdą“, – palygino KPD vadovė.

Ji regi, kad ir Kauno mieste paveldo objektų tvarkymas išjuda iš sąstingio. „Turiu informacijos apie vieną, antrą, trečią pastatą, kuris jau dengiasi pastoliais. Mano patarimas – nieko nelaukti ir planuoti darbus. Niekas iš šono neateis ir nepadarys“, – kalbėjo D.Varnaitė.

KPD Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus sakė, kad atšilus orams turėtų pasimatyti statybos darbai Senamiestyje, Naujamiestyje, Žaliakalnyje.

Didelis darbymetis

„Kiekvieną dieną ką nors pasirašau ir paleidžiu į gatvę, kad vyktų darbai. Nežinau, ar investuotojai turi pinigų, bet daugelis žada pradėti realius darbus“, – pasakojo S.Stoškus.

Šiomis dienomis ant jo stalo atkeliavo žydų ligoninės teritorijos sutvarkymo landšaftinis projektas, kiemo tvarkymo sumanymus neseniai pristatė ir netoli šio objekto esančio pastato savininkai.

„Dabar pas mus tikrai didelis darbymetis. Esame užsiėmę ne susirašinėjimais, kad kažko neleisime, neatmetame projektų. Mūsų užimtumas pozityvus“, – džiaugėsi S.Stoškus.

Laukia architektų pastabų

D.Varnaitės nuomone, didžiausias bėdas Kaunas jau išgyveno. „Buvo nesusipratimų dėl vadinamojo stiklainio. Pasimokė visi. Dabar pasikeitė požiūris, atsirado daug daugiau dialogo. Kiek įmanoma, sutvarkėme vadybą KPD Kauno teritoriniame padalinyje. Esu sulaukusi ne vieno pozityvaus atsiliepimo iš verslininkų, kitų atsakingų institucijų, kad sprendimai priimami greičiau, skaidriau. Dabar belieka būti aktyviems, ieškoti sprendimo būdų“, – pridūrė KPD direktorė.

Kalbėdama apie rengiamą Kauno naujamiesčio vertingųjų savybių aktą, D.Varnaitė teigė reginti per dideles išankstines baimes.

„Nenorėčiau sutikti, kad šis dokumentas neleis visiškai nieko Naujamiestyje daryti. Bendravome su Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininku Gintaru Prikockiu. Sutarėme, kad sąjunga atsiųs mums labai konkrečias, aiškias pastabas dėl šio dokumento, ir jas nagrinėsime. Kol kas dialogą trikdo tai, kad kalbama apie labai detalizuotą dokumentą, o pastabos – gana abstrakčios“, – komentavo pašnekovė.

D.Varnaitė patikino, kad dialogas su Kauno architektų bendruomene nenutrūks.

„Tikrai nėra jokio noro paversti Kauno naujamiestį provincija“, – tvirtino ji ir akcentavo, kad Naujamiesčio vertingųjų savybių vertinimo aktą priims išimtinai Kauno mokslininkai, o ne sostinės specialistai.