Lyg šunys žymi teritoriją

Vieni užrašai – nesuprantami, labiau primena kodus. Išmanantys žmonės juos vadina tagais, tai – savotiškas jų autoriaus parašas.

Todėl daugybėje miesto vietų matome tokius pačius kaip ir prieš dešimtmetį užrašus.

Naujieji grafitininkai žymi savo teritoriją rungdamiesi tarpusavyje, kuris tokių užrašų paliks daugiau, labiau matomose ar sunkiau pasiekiamose vietose.

Kiti terliotojai primityviai užrašo „mintį“ ar nupiešia piešinį. Dažniausiai vyrišką lyties organą.

Yra ir dar viena terlionių rūšis, kai miesto puošmenos ar informaciniai stendai tiesiog užpurškiami dažais, be jokio tikslo ką nors kitiems pranešti. Jais viso labo rodoma nepagarba ir noras naikinti esamą tvarką.

Ko gero, gilintis, dėl kokių priežasčių nesubrendėliai palieka pėdsaką aplinkoje, niokoja turtą, neverta.

Kur kas svarbiau, kad taip daroma materialinė žala miestui ir konkretiems žmonėms, kurie nė nepažįsta tų vandalų. Mat už pastatų estetinį vaizdą atsako jų savininkai ar statinius administruojančios įmonės ir įstaigos.

Apsauga: labiausiai aprašinėtas skvero stovas, prie kurio turėjo būti įranga dviračiams, visai šalia – vaizdo stebėjimo kameros.

Už nuvalymą moka gyventojai

Taip atsitiko ir Sportininkų gatvės 12 namo gyventojams.

Prieš kelerius metus renovacijos metu jie susitvarkė ne tik laiptines, bet ir kiemą. Ilgokai kaimynai džiaugėsi, kad šviesiai nutinkuotą namą aplenkdavo grafitininkai, kurie aplinkinius dar neatnaujintus namus margina jau seniai.

Bet prieš kelias savaites 12-ajame name gyvenantys žmonės liejo pyktį kaip kas mokėjo, nes ant fasado pamatė išpieštą riebų tagą.

Svarstydami, kas yra jo autorius, gyventojai prisiminė, kad netoliese matė tokių daugiau, tik ten jie dar ir nuspalvinti. Iš to daroma išvada, jog kažkas šį vandalą išgąsdino.

Dabar kaimynai turės papildomų išlaidų. Savo nuosavybę jie privalo prižiūrėti patys, o namą administruojanti įmonė bus priversta visiems išsiuntinėti sąskaitas su suma, kurią teks mokėti už tago uždažymą.

Nuostoliai: Sportininkų ir Bangų gatvėse renovuotų namų gyventojams teks sumokėti už kažkieno išdaigas.

Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus valdininkai gali skirti įspėjimą, o vėliau ir baudą, jei pastato savininkai nepanaikina terlionės.

Dar aktyvesnė kova vyksta Šilutės plente. Ant vieno namo pirmojo aukšto balkono kažkas spalvotais dažais didelėmis raidėmis buvo užrašęs „Ofer“. Ko gero, buto savininkas neapsikentė ir užrašą nuvalė.

Praėjo vos kelios dienos ir ant to paties balkono atsirado penki tokie pat užrašai, tiesa, šį kartą maži, užtat parašyti raudonais ir mėlynais dažais. Tarsi tai būtų daręs vaikas, miklinęs ranką.

Atrodo, kad mieste vyksta paralelinis gyvenimas. Kažkokie žmonės vienijasi į grupes ir skelbia vieni kitiems karą.

Bet apie tai galima tik numanyti. Antai Bangų gatvėje ant šviesaus vieno namo tinko parašyta, kad KVP vėl piešia, ir didžiulėmis raidėmis išraitytas šios grupės ar asmens tagas.

Ant to paties namo, visai šalia lango išraitytas ir STS tagas bei nesuprantamas, bet didelį namo fasado plotą užimantis užrašas.

Tokių istorijų mieste – daugybė. Ypač kenčia centrinėje miesto dalyje gyvenantys klaipėdiečiai, mat čia namuose dažniausiai yra nedaug butų, todėl gyventojams tenka nemažai mokėti už svetimą paikystę.

Žinovai teigia, kad yra keli kovos su tokiais grafičiais būdai.

Tačiau gynybinė reakcija neretai sukelia tik priešingą efektą. Kuo labiau gyventojai stebi savo namą ir drausmina vandalus, tuo labiau šie nori terlioti. Užrašai ir įvairūs simboliai atsiranda vėliomis naktimis.

Kitas geras, bet brangus būdas – pastatą nudažyti tokiais dažais, prie kurių nekimba purškiami dažai. Tada užrašus galima tiesiog nuplauti vandeniu. Tačiau šių dažų kaina yra tokia, kad klaipėdiečiams nusvyra rankos.

Negalime senamiesčiui ir istorinei miesto daliai neskirti dėmesio, čia lankosi daugiausia miesto svečių.

Siaubia naujas erdves

Paradoksas – kuo labiau atnaujinamos ir puošiamos Klaipėdos viešosios erdvės, tuo labiau jos niokojamos.

Ryškiausias pavyzdys – tik pernai naują veidą įgavęs Danės skveras, poilsio zona prie Malūno tvenkinio bei Rumpiškės gatvės kvartale įrengtos sporto bei žaidimų aikštelės.

Akmeniniai ir mediniai suolai, įrenginiai dviračiams, lauko treniruokliai, sūpuoklės vaikams – visa tai aprašinėta, apipiešta, nors visai neseniai buvo nuvalyta.

Atidžiau pastudijavus, galima suprasti, kas čia buvojo ir kokios problemos labiausiai kamuoja šiuos itin jauno amžiaus terliotojus.

„Edgar lučšij“, „Timing go hard“, „Taras loch“, „Arma duchas + Denas duchas“, „Klaudija ja tebia liubliu“.

Kliuvo ir šiukšliadėžėms, daugelyje vietų jos tiesiog apipurkštos dažais.

Grafičiai jau keverzojami matomiausiose miesto vietose, į kurias nukreiptos vaizdo stebėjimo kameros. Šiomis dienomis keverzonių galima pamatyti Atgimimo aikštėje ir prie miesto rotušės, jomis subjauroti informaciniai bei reklaminiai skydai.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vadovė Inga Kubilienė pasakojo, kad kasmet gauna apie 15–20 pranešimų apie dažais subjaurotas viešąsias vietas.

Inga Kubilienė.

Iki šiol kasmet jų valymui iš savivaldybės biudžeto būdavo skiriama po 5 tūkst. eurų.

Jau aišku, kad šiemet tiek pinigų bus per mažai. Teks perdėlioti miesto tvarkymui skirtus pinigus, atimant dalį eurų iš kitų planų.

„Dažniausiai sulaukiame pranešimų arba apžiūrų metu mūsų darbuotojai pastebi, kur vėl reikia valyti sienas ir kitus objektus. Todėl negalima sakyti, kad visi pinigai panaudojami vien centrinei miesto daliai gražinti, kita vertus, negalime senamiesčiui ir istorinei miesto daliai neskirti dėmesio, čia lankosi daugiausia miesto svečių“, – kalbėjo I. Kubilienė.

Savivaldybės pasamdyta įmonė imasi darbo, vos tik gaunama žinia apie vėl vandalų niokojamą miesto turtą.

Užduotis – fiksuoti ir šalinti

Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriuje yra darbuotoja, kuri registruoja grafičius ir ragina objektų bei namų savininkus ar administratorius panaikinti vaizdą gadinančius užrašus ar piešinius.

Dovilė Ramanauskaitė yra ne kartą pripažinusi, kad suregistruoti visus tokius objektus yra Sizifo darbas. Prieš kelerius metus ji buvo nusprendusi daugiau laiko skirti pietinei miesto pusei.

D. Ramanauskaitė teigė nuolat nefiksuojanti terlionių, aktyviau to imasi pavasarį, kai sulaukę raginimo sutvarkyti pastatų fasadus administratoriai to gali imtis, nes tam jau būna tinkamos oro sąlygos.

Kartais į savivaldybės valdininkus kreipiasi patys klaipėdiečiai. Neseniai buvo pranešta, kad ant elektros skydinės užraityti nacistinės simbolikos ženklai. Į tokius signalus reaguojama ir žiemą.

„Mano darbas nėra vien tik fiksuoti vandalų paliktus pėdsakus, turiu žymiai daugiau darbų, tai tik viena man priskirtų pareigų. Mūsų darbas yra šalinti padarinius. Užrašų ar tagų nerūšiuojame, nelyginame, nesiaiškiname, ar jie yra to paties grafitininko. Tai daro policija. Pareigūnai apie tai sužino iš nukentėjusiųjų pareiškimų, kuriuose nurodoma ir patirta žala. Mes darome savo suvestinę, kurioje atsispindi, kiek per metus grafičių užfiksuojame, kiek jų nuvaloma. Bet tyrimo, kas kokį grafitį nupiešė, mes neatliekame. Šiuo metu dėl grafičių su policija nekontaktuojame“, – pasakojo D. Ramanauskaitė.

Neseniai po klaipėdiečių skundo ji užfiksavo apgailėtiną Martyno Mažvydo paminklo postamento vaizdą – visas buvo aprašinėtas. Šiomis dienomis jis buvo nuvalytas.

Policija neanalizuoja

Teisingumo siekiantys miestiečiai norėtų, kad terlionių valymo ir uždažymo našta tektų ne miestui ar pastatų savininkams, o kaltininkams. Todėl tokiais atvejais kreipiamasi į policiją.

Teisiškai vandalų veiksmai vadinami turto sugadinimu, dėl to nukentėjusieji patiria žalą.

Paprašyta pakomentuoti tokius tyrimus, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Andromeda Grauslienė pranešė, kad pasakyti, kiek pastaraisiais metais buvo pareiškimų dėl grafičių, negali, nes tokių duomenų paieška užtruktų dvi dienas ir ieškoti tektų „rankiniu būdu“, tai yra peržiūrint visus pareiškimus.

Andromeda Grauslienė. 

Pasak Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus pareigūnų, 2021 m. buvo pradėta 14, o 2022 m. – tik 7 ikiteisminiai tyrimai dėl grafičių ieškant kaltų viešosios tvarkos pažeidėjų ir turto gadintojų.

Kaip nurodė miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vadovas Albinas Misevičius, Klaipėdos policijos komisariate nėra grafičių duomenų bazės, taip pat nėra atskiro pareigūno ar padalinio, analizuojančio grafitininkų darbus.

Pasak pareigūno, policininkai žino asmenis, kurie linkę palikti tokias žymes ant pastatų sienų, pašto dėžučių, elektros skydinių ar kitose viešose vietose.

„Ką tokiais piešiniais deklaruoja grafitininkai, geriausiai žino jie patys, tad ir siūlome jų klausti“, – komentavo policijos atstovė spaudai A. Grauslienė.

A. Misevičius teigė, kad kasmet nustatoma tokių pažeidėjų, tarp jų būna ir nepilnamečių asmenų.

Dažniausiai jie parašo ar nupiešia savo inicialus ar tiesiog žodžius, kurie jiems gražiai skamba, kaip pavyzdį pareigūnas paminėjo žodį „love“ (meilė). Esą tai yra savotiška bendravimo forma, kuri nepriimtina visuomenei.

Bausmė – panaikinti padarinius

Prieš dešimtmetį Klaipėdoje grafitininkai taip įsisiautėjo, kad miesto politikai ėmė tuo garsiai piktintis ir reikalauti sutramdyti tuos pačius parašus visame mieste paliekančius asmenis.

Policijos komisariato vadovai tuomet sureagavo ir pavedė grafitininkų paiešką atlikti Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimų skyriaus specialistams. Jie labai greitai susekė kaltuosius ir surinko svarius įrodymus.

Prasidėjo tikras teismų maratonas. Daugiausia grafičių suraičiusiems vaikinams baisiausia buvo ne paskirtos nuobaudos.

Labiausiai jiems nepatiko, kad reikėjo patiems panaikinti savo terliones arba sumokėti už specialistų darbą.

Ką tokiais piešiniais deklaruoja grafitininkai, geriausiai žino jie patys.

Skatina vizualinį chaosą

Panašu, kad dabartinės kartos jų pasekėjai jaučiasi visai nebaudžiami.

Aktyvus kovotojas už tvarką mieste klaipėdietis Eduardas Bytautas įsitikinęs, kad finansuodama visokius „street art“ festivalius miesto valdžia tik kursto vandalus.

Aprašinėti, išmarginti nepadoriais užrašais ir piešiniais vaikų žaidimų aikštelių įrenginiai tampa pirmosiomis lytinio švietimo iliustracijomis.

„Dar baisiau, kad nuo mažumės formuojama nuomonė, jog visa tai – įprasta ir normalu, vaikams formuojamas supratimas, kad ūgtelėję ir jie galės taip daryti. Simboliška, jog tokios subjaurotos žaidimų aikštelės yra prie pagrindinio tako link meno mokyklos. Taip ir jaunuosius menininkus pripratinsime prie vizualinio chaoso ir destrukcijos, – mintis apie subjaurotas vaikų žaidimų aikšteles Rumpiškės kvartale dėstė klaipėdietis. – O šiuos gaisrus gesinsime už nukentėjusių miestiečių asmeninius pinigus, dar labiau juos nuskurdindami, arba jie net nesikreips į policiją, nes turės daugiau vargų nei nusikaltėliai. Dar baisiau, jog tai trunka per dešimt metų ir ypač suaktyvėja po tokių festivalių.“