Veikia specialus padalinys

Aiškėja, kad Rusijoje dar nuo sovietinių laikų yra likusi GUGI (Glavnoje upravlenie glubokovodnyh ispedovanii), lietuviškai – Povandeninių tyrimų vyriausioji valdyba.

Tiek sovietinėje sistemoje, tiek dabartinėje Rusijoje tai yra viena slapčiausių karinio jūrų laivyno dalių. Turėdama antvandeninius ir povandeninius laivus, jūrinius dronus, ši tarnyba gali prisijungti prie tarptautinių povandeninių kabelių, klausytis jais teikiamų duomenų arba sugadinti juos.

GUGI esanti tiesiogiai pavaldi Rusijos gynybos ministerijai. Pagrindinė šios organizacijos bazė yra Sankt Peterburge, o karinio jūrų laivyno bazė – Kolos pusiasalyje.

JAV tarnybos išplatino pranešimą, kad kaip tik šiuo metu yra suintensyvėjusi GUGI veikla.

JAV pastebėjo padidėjusį Rusijos karinį aktyvumą šalia pagrindinių tarptautinių povandeninių kabelių. Manoma, kad Rusija gali būti labiau linkusi įsitraukti į sabotažo operacijas, kuriomis siekiama sutrikdyti pasaulinę ryšių infrastruktūrą.

Kai kurie JAV pareigūnai atvirai teigia, kad kyla susirūpinimas dėl padidėjusio Rusijos karinio jūrų laivyno aktyvumo visame pasaulyje. Apie padažnėjusį Rusijos laivų plaukiojimą prieš kurį laiką buvo pranešusi ir toli nuo Rusijos esanti Portugalija.

Pavojus: viena iš Rusijos povandeninių laivų bazių yra ir Baltijos jūros regione – Sankt Peterburgo Kronštate. / „Portalmorski.pl“ nuotr.

Tikslas – atkirsti JAV nuo ES

Skelbiama, kad JAV ir NATO nuolat seka Rusijos laivų, įskaitant ir povandeninių, judėjimą.

Sekimas vyksta ir palyginti toli nuo Rusijos krantų, prie Amerikos žemyno ir kitose vietose.

Rusijos laivynas yra itin suaktyvėjęs. Jis iš dalies primena sovietinius šaltojo karo laikus, kai vandenyje nuolat tūnodavo povandeniniai laivai.

Tarp tų laikų ir šiandienos yra esminis skirtumas. Tuomet pasaulis tiek stipriai nepriklausė nuo vandenyno dugnu nutiestų kabelių. Dauguma ryšių ir interneto srauto keliauja per didelės spartos šviesolaidinių kabelių tinklą, įrengtą vandenyno dugne.

Koordinuotos šių kabelių atakos sutrikdytų privačius, vyriausybinius ir karinius ryšius. Jos galėtų turėti įtakos ir svarbioms pramonės šakoms, tarptautinėms finansų rinkoms ir panašiai.

Gali būti ir tokia nuostata, kad Rusija, sukeldama įtampą aplink Amerikos žemyną, gali siekti daryti poveikį rinkimams JAV. Dar toliau siekiantis tikslas – atkirsti JAV nuo ES šalių.

Sprendžiant pagal diskusijas kai kuriuose Rusijos televizijos kanaluose, šioje šalyje yra siekis sugriauti ES šalių vienybę, pasiekti, kad ši organizacija iširtų ir Rusija galėtų daryti įtaką atskirų šalių rinkimuose, įgyti Europoje daugiau sąjungininkų (panašiai kaip dabar yra Vengrijoje).

Apie 50 šnipų laivų

JAV tarnybos įžvelgia ir ypatingą Rusijos interesą Baltijos ir Šiaurės jūrų regione.

Jungtinės Amerikos Valstijos pastebėjo padidėjusį Rusijos karinį aktyvumą šalia pagrindinių tarptautinių povandeninių kabelių.

Švedijos, Danijos, Norvegijos ir Suomijos visuomeniniai transliuotojai atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad Rusija turi šnipinėjimu įtariamų laivų, plaukiojančių Šiaurės Europos vandenyse, galinčių sabotuoti tiek povandeninius kabelius, tiek vėjo jėgaines.

Naudodami duomenų analizę, perimtus radijo pranešimus ir žvalgybos šaltinius, transliuotojai kelerius metus sekė maždaug 50 laivų, plaukiojančių Baltijos ir Šiaurės jūrų rajonuose, naudodamiesi povandeniniu stebėjimu, kad nustatytų galimas atakų prieš povandeninę infrastruktūrą vietas.

Neatsitiktinai kai kurios Šiaurės Europos šalys savo 2025 ir vėlesnių metų karinėse išlaidose, kurios smarkiai didinamos, numato kovos su povandeniniais laivais priemonę. Pavyzdžiu galėtų būti Nyderlandai, kurie numatę apie ketvirtadalį savo karinių išlaidų biudžeto skirti priemonėms prieš povandeninius laivus.

Jokia kita šalis Europos regione neturi tiek povandeninių laivų, kiek jų turi Rusija. Kaip suvarė į Ukrainą senus, iš pokario laikų prikeltus tankus T-54 ar T-55, taip į jūras ir vandenynus Rusija gali išleisti iš sovietinių laikų likusius povandeninius laivus.