Nuo šiol paramos prašantys verslai teikti prašymus galės nebe vieną, o du mėnesius. Pailgintas ir patirtų išlaidų finansavo terminas: bus galima teikti prašymus kompensuoti nebe pusantrų, o per dvejus metus patirtas veiklos išlaidas.

Be to, tokias išlaidas, kaip kredito palūkanos, dalyvavimo parodose ir patalpų, aikštelių nuomos mokesčiai, bus galima kompensuoti kasmet, o nebe kas trejus metus, kaip buvo iki šiol.

Pakeitus paraiškų vertinimo metodiką, dėl finansinės paramos besikreipiantis verslas galės gauti ne didesnę nei 3 tūkstančių eurų paramą, ir ji bus skiriama atsižvelgiant į surinktų prioritetų skaičių. Minimali kartelė – atitiktis bent dviem prioritetams.

Prioritetinėmis bus laikomos tos veiklos, kurias paramos prašantis verslas vykdo didžiausią nedarbo lygį turinčiose seniūnijose, yra tautinio paveldo produktų kūrėjas, tradicinių amatų meistras ar turi ekologinį sertifikatą. Taip pat bus atsižvelgiama ir į tai, ar pareiškėjas prašymą teikia pirmą kartą ir veiklą pradėjo vykdyti ne anksčiau nei prieš dvejus metus, pradeda pirmą verslą, moka didesnį nei vidutinį darbo užmokestį, vykdo socialinį verslą.

Prašyti paramos galės ir verslininkai iki 29 metų, ir vyresni nei 50 metų amžiaus. Prioritetu bus laikoma ir tai, ar paramos prašantis verslininkas priklauso bent vienai iš šių socialinių grupių: yra neįgalus asmuo, pilnametystės sulaukęs našlaitis ar augina daugiau nei tris vaikus iki 18 metų.

„Tikimės, kad skiriama finansinė parama paskatins ne tik plėtoti naują verslą tose seniūnijose, kuriose yra didžiausias nedarbo lygis, bet ir kurti socialinį verslą, kurio misija yra ne tik generuoti pelną taip, kaip tą daro tradiciniai verslai, bet tuo pačiu ir spręsti socialines problemas, − kaip nedarbas, visuomenės sveikata, aplinkos užterštumas“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Su visais smulkiojo verslo plėtros skatinimo programos nuostatais galima susipažinti ČIA.