Jau beveik tris dešimtmečius tilto, sujungsiančio Klaipėdą ir Kuršių neriją, laukiantys neringiškiai ir spūstyse prie keltų vasarą įstringantys poilsiautojai apie jį gali svajoti dar daugybę metų. Esą dėl trijų tūkstančių Neringos gyventojų neapsimoka už kelias dešimtis milijonų litų statyti tiltą.

Nuomonė nėra vieninga

Dauguma neringiškių apie tiltą į Kuršių neriją svajoja kone kiekvieną dieną, nes taip jiems būtų paprasčiau iš pusiasalio pasiekti Klaipėdą.

Mintys apie tiltą sukosi ir dažno poilsiautojo, kuris ilgąjį savaitgalį važiavo į Neringą ir buvo priverstas nemažai laiko praleisti eilėje į keltą, galvoje. Per savaitgalį Smiltynės perkėlos keltai į Kuršių neriją perkėlė keliolika tūkstančių automobilių.

Tačiau tilto, sujungsiančio Klaipėdą ir Kuršių neriją, bent artimiausius dešimt metų nėra galimybių statyti, nes tai nenumatyta neseniai patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane.

„Diskusija dėl tilto vyksta jau ne vienerius metus. Neringos savivaldybei derinant Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, savivaldybės tarybos narių pageidavimu buvo pateiktas pasiūlymas numatyti tilto per Kuršių marias statybas. Vyriausybė šiam pasiūlymui nepritarė“, – teigė Neringos meras Antanas Vinkus.

Jis tvirtino, jog neringiškių nuomonė šiuo klausimu nėra vieninga. „Tiltas palengvintų susisiekimą per Kuršių marias, bet yra nuomonių, kad tada Kuršių nerija prarastų savo unikalumą“, – skirtingas pozicijas trumpai išdėstė A.Vinkus.

Pasipriešino Prezidentūra

Tilto per Kuršių marias statybos projektas buvo pradėtas rengti dar 1985 metais, tačiau realiu kūnu jis taip ir netapo.

Maždaug po dešimtmečio, 1997-aisiais, tuometis susisiekimo ministras Algis Žvaliauskas pranešė, kad tiltas į Kuršių marias bus nutiestas. Jį statyti esą siūlosi viena Australijos bendrovė, kurios ministras nenorėjo įvardyti, tačiau teigė, jog vyksta derybos. Buvo numatyta, kad pastačius tiltą bus atsisakyta susisiekimo keltais, nes jie trukdą laivybai.

Tilto per marias idėja visiškai subrendo 2003 metais. Tuomet buvo atlikta galimybių studija, specialistai pasiūlė statyti ažūrinį tiltą, kuris Klaipėdoje prasidėtų prie Smeltės pusiasalio. Kitapus tiltas būtų atsirėmęs į Smiltynės kelio postą.

Pagal galimybių studiją tiltas turėjo būti tiesiamas per Kiaulės Nugaros salą, ant kurios būtų atsiradusios jo atramos.

Buvo skaičiuota, kad tilto statyba, be projektavimo darbų, kainuotų apie 47 mln. litų.

Tačiau pradėtai įgyvendinti tilto idėjai aktyviai pasipriešino šalies Prezidentūra, galiausiai jam nepritarė Valstybinė paminklosaugos komisija, o lemiamą žodį tarė Vyriausybė.

Turėtų driektis du kilometrus

„Jei tiltas būtų statomas ties Smeltės pusiasaliu, tai labai trukdytų uosto veiklai. Šiuo metu kaip tik baigiame rengti Smeltės pusiasalio detalųjį planą ir jame joks tiltas nenumatytas. Numatyti komunikaciniai koridoriai būsimam dujotiekiui iš suskystintų gamtinių dujų terminalo, yra kiti plėtros planai, turi būti išsaugota DFDS keltų veikla, todėl tikrai neįsivaizduoju, kaip dar būtų galima ir tiltą įkišti“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Jo žodžiais, pietinėje uosto dalyje už Kiaulės Nugaros dar būtų vietos tiltui. „Tačiau tiltas turėtų būti grandiozinis, kad netrukdytų laivybai. Be to, toje vietoje Kuršių marių plotis yra didelis, tiltas jau turėtų būti dviejų kilometrų ilgio“, – žodžiais tiltą projektavo E.Gentvilas.

Neringos turizmo ir verslo asociacijos prezidentė Irma Baltrušaitienė įsitikinusi, jog tiltas per Kuršių marias iki šiol nepastatytas būtent dėl pataikavimo uosto veiklai ir Neringos valdžios neryžtingumo.

„Visi argumentai, kad pastačius tiltą padidės automobilių srautai, bus nusiaubta saugoma teritorija, yra tik mitas. Tilto nori ne tik neringiškiai, bet ir dauguma Lietuvos gyventojų, nes taip pasiekti Neringą būtų ir pigiau, ir paprasčiau. Dabar poilsiautojai, kurie atvyksta į Neringą, nesako, kad tai brangus kurortas, o tik pastebi, kad jį labai nepatogu pasiekti“, – tvirtino Neringos verslo ir turizmo asociacijos prezidentė Irma Baltrušaitienė.

Jos nuomone, už važiavimą tiltu neabejotinai reikėtų imti mokestį – taip esą atsipirktų investicijos, be to, būtų kontroliuojami automobilių srautai.

Siūlo didinti mokestį

I.Baltrušaitienė buvo įsitikinusi, kad tiltas bus pastatytas, tik neaišku kada.

„Tas pats buvo ir su Elando sala. Ji taip pat dėl savo augmenijos saugoma UNESCO. Sala buvo mirusi, tačiau atsigavo, kai po kelis dešimtmečius trukusių pasistumdymų į salą buvo nutiestas tiltas iš Kalmaro. Ir nieko nenutiko, kraštovaizdis nenukentėjo, o gyventojams ir poilsiautojams tik patogiau pasiekti salą“, – kaimynų patirtį dėstė I.Baltrušaitienė.

Priešingos nuomonės buvo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorius Tomas Tukačiauskas. Jis tvirtai įsitikinęs, kad tilto į Kuršių neriją nereikia, nes automobilių spūsčių problemą galima spręsti kitomis priemonėmis.

„Siūlome gerinti viešojo transporto išvystymą. Į Nidą turi važiuoti daugiau autobusų ir jie keleivius turi vežti ne iš Smiltynės, o iš Klaipėdos autobusų stoties. Tokiu atveju poilsiautojams būtų patogu atvažiavus į Klaipėdos stotį pasiekti Neringos gyvenvietes ir jie nebevažiuotų automobiliais“, – aiškino T.Tukačiauskas.

Jis taip pat vylėsi, kad jau kitais metais pradės kursuoti keltas Klaipėda–Smiltynė–Juodkrantė–Nida, tad poilsiautojams taip pat bus sudaryta galimybė Kuršių nerijos miestelius pasiekti ne savo automobiliais.

„Kai atsiras daugiau variantų į Kuršių neriją atvykti ne savo automobiliais, būtų galima peržiūrėti ekologinio mokesčio dydį, jį pakelti, ir tuomet spūsčių prie keltų nebeliks, nebereikės galvoti apie tiltą“, – įsitikinęs T.Tukačiauskas.

Jis stebėjosi, kodėl neringiškiai nori tilto per Kuršių marias.

„Pats jau antrus metus gyvenu Neringoje ir neturiu jokių nusiskundimų dėl susisiekimo. Keltai plaukia labai operatyviai, o jei reikia persikelti naktį, keltą galima užsisakyti prieš keturias valandas, jis perkels nors ir vieną automobilį. Ir neringiškiams tai nieko nekainuoja“, – teigė pašnekovas.

Paklaustas, kokia miesto pozicija dėl tilto per Kuršių marias, Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas tvirtino, kad tokios net nėra, nes šis klausimas Klaipėdai neaktualus.

„Spūstys prie keltų susidaro tik kelis kartus per metus. Tačiau tuomet jos būna ir prie Palangos, nors ten marių nėra. Tad ar dėl kelių savaitgalių reikia tilto?“ – retoriškai klausė A.Šulcas.

Komentaras

Eligijus Masiulis

Susisiekimo ministras

Klausimas dėl tilto per Kuršių marias – ganėtinai senas, daug dėl jo diskutuota, ir šiandien yra pakankamai nerealu galvoti, kad toks tiltas artimiausiu metu galėtų atsirasti. Visi žinome, kad Kuršių nerija turi ypatingą statusą tiek paveldo, tiek aplinkosaugos požiūriu ir ją reikia saugoti. Kitas klausimas – sezoniškumas. Investuoti didelius pinigus į infrastruktūrą, kuri realiai būtų reikalinga tik tris keturis vasaros savaitgalius, būtų pakankamai didelė našta. Suprantama, galima galvoti apie privataus kapitalo pritraukimą, leisti pastatyti tiltą, paskui imti pinigus už važiavimą ir atsiimti tas investicijas. Tačiau nemanau, kad tai būtų komerciškai patrauklus objektas būtent dėl sezoniškumo. Tilto statybų tikrai neplanuoja nei Susisiekimo ministerija, nei Lietuvos automobilių kelių direkcija. Suprantame, kad Smiltynės perkėlos galimybės yra ribotos, tačiau juk taip būna tik kelis kartus per metus. Aš tikrai nebūčiau tilto per Kuršių marias šalininkas.