Sudarys komisiją

Po daugybės metų tylos pagaliau sulaukta kultūros ir susisiekimo ministrų bendro įsakymo, kuris patvirtino jūrinių laivų ir vidaus vandenų transporto priemonių pripažinimo tradiciniais laivais aprašą.

Gali ar ne būti laivas pripažintas tradiciniu nustatys vertinimo komisija. Ją iš 7 narių pavesta suburti Lietuvos jūrų muziejui. Į komisiją įtraukiami jūrinio kultūros paveldo istorikai, muziejininkai, visuomenės ir visuomeninių jūrinių organizacijų atstovai. Komisijos darbą organizuos ir techniškai aprūpins Lietuvos jūrų muziejus.

Siekiant laivą pripažinti tradiciniu ir istoriškai vertingu komisijai pateikiami laivo nuosavybės dokumentai, jo pastatymą ar atkūrimą liudijantys dokumentai, išrašai iš Jūrų ar Vidaus vandenų registrų, laivo brėžiniai, nuotraukos, kiti turimi dokumentai.

Praktinė nauda

Visi prieš 50 metų ir anksčiau pastatyti laivai gali būti pripažįstami tradiciniais, jeigu jie eksploatuojami tradiciniais (įprastiniais) jūreivystės/upeivystės principais. Kriterijai – laivų autentiškumas, unikalumas, retumas ir tipiškumas. Svarbu, kad jie būtų išlaikę kiek galima daugiau originalių detalių, turėtų kultūrinę vertę, iliustruotų senųjų laivų statybos tradicijas, jų istorijos ir raidos etapus.

Tradiciniais laivais gali būti pripažįstamos ir ne mažiau nei prieš 50 m. pastatytų laivų tikslios kopijos. Jie turi būti atkurti pagal projektą, suderinta su tradicinių laivų komisija ir Lietuvos transporto saugos administracija (buvusi Saugios laivybos administracija), taip pat laivų klasifikacine bendrove.

Tapti tradiciniu laivu yra naudinga. Pasaulyje priimta nuostata tokiems laivams taikyti plaukimo į uostus lengvatas, o dažnai visiškai atleisti nuo mokesčių.

Tradicinių laivų sąvoka, jų nauda ir reikšmė yra apibrėžta vadinamo Londono memorandumo dokumentuose. 

Pretendentų yra...

Visų tradiciniais pripažintų laivų sąrašai bus skelbiami Lietuvos jūrų muziejaus interneto svetainėje www.muziejus.lt. Šių metų sausio pradžioje dalies apie tradicinius laivus šio muziejaus puslapyje dar nebuvo. Ir tradicinių arba istorinių laivų dar nėra.

Tapti tokiu laivu labiausiai pretendavo vienas seniausių Europoje, 1911 m. statytas laivas „Lady Sophie“. Jo savininkai darė daugybę žingsnių, kad kuo greičiau būtų patvirtinta istorinių laivų pripažinimo tradiciniais tvarka ir jie galėtų šį laivą registruoti kaip istorinę jūrinę vertybę.

Dabar jau tokia tvarka parengta – belieka Lietuvis jūrų muziejuje sukurti tokių laivų vertinimo komisiją. Nėra jokių abejonių, kad laivas „Lady Sophie“ bus pripažintas istoriškai vertingu tradiciniu laivu.

Tapti tradiciniais laivais taip pat pretenduoja ir nemaža dalis pagal senuosius modelius atkurtų Kuršių marių žvejybos laivų.

Tai yra pirmasis Lietuvoje atkurtas kurėnas Nidos simbolis „Kuršis“, Lietuvos jūrų muziejaus „Süd-1“, Šturmų kaimo laivas „Sturm-1“, Klaipėdos rajono reisinė „Dreverna“, Kintų, Rusnės ir kitų pamario gyvenviečių atkurtos burinės žvejų valtys.

Į šių laivų grupę pakliūva ir Lietuvos nacionalinės ekspedicijos atkurti laivai – vytinė „Vytautas Didysis“ ir sielininkų valtis „Vytis“. Visi jie jau keletą metų dalyvauja tradicinių ir istorinių laivų parade „Dangės flotilė“, kuris vyksta per Jūros šventę plaukiant iš Nidos į Klaipėdą.