Dvasingumu turėjusios spinduliuoti Vasario 16-osios iškilmės, vos tik prasidėjusios, dar bažnyčios šventoriuje virto skandalu, į kurį įsipainiojo ir miesto politikas. Keliems jaunuoliams, nešusiems plakatus su svastikomis, šventė baigėsi policijoje.

Eisenoje – klaipėdiečių grumtynės

Šventinė Vasario 16-osios eisena vakar neapsiėjo be incidento – keli jauni klaipėdiečiai, nešęsi plakatus su muziejų eksponatų nuotraukomis, vaizduojančiomis saulės ženklą – svastiką, buvo palaikyti fašistuojančiais.

Prieš vidurdienį iš Marijos Taikos Karalienės bažnyčios po šventinių mišių išėjusi minia kartu su karių kolona bei orkestru patraukė į Atgimimo aikštę, kur turėjo vykti iškilmės Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti.

Drauge su daugybe klaipėdiečių į aikštę ketino eiti ir būrelis jaunų miestiečių. Jie nešė plakatus, kuriuose labiausiai išryškėjo svastikos.

Kažkurio iš eisenos dalyvių skambutis į policiją sukėlė nerimą tvarkos saugotojams.

Tačiau dar iki atvykstant pareigūnams, plakatus nešančius vaikinus užsipuolė keli garbaus amžiaus klaipėdiečiai. Jie stvėrė jaunuolius, tempė iš eisenos, reikalavo nežygiuoti drauge.

Vienas iš aktyvių šių vaikinų drausmintojų buvo Klaipėdos konservatorių vadas Naglis Puteikis. Istorikas pagal išsilavinimą, jis tikino puikiai žinąs, kokia yra svastikų reikšmė.

Incidentas buvo filmuojamas ir fotografuojamas.

Patruliams pretenzijų neturi

Policijos patruliai buvo gavę nurodymą išsiaiškinti situaciją ir vaikinus su plakatais nugabenti į 1-ąjį policijos komisariatą. Jaunųjų patriotų bendravimas su patruliais buvo taikus. Pareigūnai paprašė sėsti į tarnybinį automobilį. Šie pakluso.

"Jokių pretenzijų policininkams neturime. Vyrai elgėsi tvarkingai ir mandagiai, taip, kaip ir turėtų elgtis. Bandysime aiškintis tik su jų vadais, kurie nesugeba pavaldiniams paaiškinti, kokie ženklai yra draudžiami, o kurie – mūsų tautos istorijos palikimas, – laukdamas sūnaus policijos komisariate aiškino klaipėdietis Saulius Balčiūnas. – Mes esame klaipėdiečiai, lietuviai, ir visas mūsų noras buvo dalyvauti šventinėje eisenoje. Esu suaugęs ir patyręs žmogus, todėl leidau savo šešiolikmečiam sūnui žygiuoti su plakatu. Labai atidžiai skaičiau įstatymą, kuriame kalbama apie draudžiamos simbolikos propagavimą. Vaikinai nešė nuotraukas, kuriose įamžinti mūsų valstybės saugomo kultūros paveldo ženklai. Aš asmeniškai ėjau šalia ir žiūrėjau, kad jauni žmonės nepažeistų viešosios tvarkos, kad niekas negalėtų mūsų apkaltinti pažeidus įstatymus."

Policijoje – fotosesija

1-ajame policijos komisariate keturi vaikinai, kurie tikino nepriklausantys jokiai organizacijai, rašė paaiškinimus.

Tuo pačiu metu pareigūnai raitė tarnybinius pranešimus apie įvykį bei pildė administracinių teisės pažeidimų protokolus. Jaunieji klaipėdiečiai gavo pranešimus apie tai, kad gali būti nubausti už nacistinių ar komunistinių simbolių platinimą ar demonstravimą.

Vaikinai protokolų nepasirašė ir ketina savo nekaltumą įrodinėti teisme.

Komisariate jie paprašė, kad pareigūnai ne tik aprašytų jų neva padarytą pažeidimą, bet ir būtų nufotografuoti kiekvienas su tuo plakatu, kurį nešė.

Po apklausos jaunuoliai išėjo tuščiomis rankomis – jų plakatai liko komisariate. Pasak pareigūnų, svastikų likimą spręs teismas.

Plakatuose – radinių nuotraukos

"Mūsų tikslas buvo Vasario 16-osios šventei suteikti tautinio atspalvio. Plakatuose užfiksuoti realūs dalykai, egzistavę mūsų tautoje ne tik prieš šimtmečius, bet ir dabar, – teigė vienas sulaikytųjų Linas Zeniauskis. – Ant plakatų – realios nuotraukos. Vienoje jų – 1920 metais Rokiškyje pastatyto ir dabar tebestovinčio monumento fragmentas. Moteris laiko saulę, kurios viduryje – saulės ženklas, neretai vadinamas svastika. Bet reikėtų atkreipti dėmesį, kad paminklas pastatytas dar tada, kai Vokietijoje nebuvo susiformavęs fašizmas."

L.Zeniauskis turėjo pluoštą lapų, kuriuose paaiškinta, ką reiškia plakatuose pavaizduotos svastikos. Keturi žemėlapiai, nuorodos į interneto tinklalapius, trumpas paaiškinimas, kaip svastiką pasisavino nacistai. Panašių idėjų skleidėju pastaruoju metu yra tapęs Londono Metropolitano universiteto paskaitininkas Aivaras Lileika, kurio paskaitų yra tekę klausyti ir klaipėdiečiams.

S.Balčiūnas aiškino, kad kituose trijuose plakatuose aiškiai matyti, jog tai realių objektų nuotraukos.

"Tai Kernavės archeologinių kasinėjimų radiniai. Lietuvos valdovų žiedas bei kiti simboliai, paskelbti valstybės saugomais kultūros paveldo objektais. Mane piktina toks neišprusimas, visiškas tamsumas. Jeigu iš katalikų bažnyčios išėję po mišių vyrai nesupranta, ką mato ir puola stumdyti jaunus žmones, jiems reikėtų gerokai pasidomėti savo valstybės istorija ir pasisemti tolerancijos", – piktinosi S.Balčiūnas.

Policijos komisariato budėtojai sakė viso labo atlikę pareigą, padarę, kas priklauso pagal įstatymą tokiais atvejais. Jų argumentas paprastas – kas teisus, o kas ne, tegu aiškinasi teismas.

Įžvelgė provokaciją

Incidento liudininkas ir aktyvus dalyvis N.Puteikis pasakojo, kad po mišių bažnyčios šventoriuje rikiavosi eisena. Jis pamatė penkis vaikinus ir merginą su plakatais, kurie vaizdavo svastikas. N.Puteikio tikinimu, dar keli suaugę, gerai apsirengę vyrai stebėjo viską iš šalies ir filmavo įvykius.

"Tai buvo muziejaus eksponatų nuotraukos. Bandžiau kalbėtis su tais žmonėmis, kodėl jie taip elgiasi. Jie tikino mane, kad svastika yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės simbolis. Paklausiau jų, ar yra studijavę Lietuvos istoriją. Užuot atsakę, jie įžūliai paklausė, ar man nepatinka tai, ką matau. Paaiškinau, kad su kunigu savo veiksmų jie nesuderino, nors stovėjo bažnyčios teritorijoje. Su eisenos organizatoriais taip pat nekalbėjo. Aš, kaip profesionalus istorikas, žinau, kad svastika yra baltų ir germanų ginčų objektas. Tačiau Vasario 16-osios eisena tikrai nėra vieta tiems ginčams aiškintis. Jeigu jie nori demokratijos, tegu eina į kokį skverą ir mitinguoja", – piktinosi N.Puteikis.

Konservatorių lyderis pasakojo, kad vyresnio amžiaus moterys gėdino jaunuolius, o vyrai siūlė santykius išsiaiškinti, kaip pridera vyrams – už šventoriaus tvoros.

"Mane labiausiai supykdė, kad nemačiau nė vieno aukštesnio rango policininko. Eiliniai patruliai padarė viską, kaip jiems priklausė. Bet karininkų nebuvo, tad nebuvo su kuo diskutuoti ar aiškintis. Panašu, kad pareigūnų tikslas buvo tik atskirti mus nuo karių. Jeigu nebūtume pareikalavę išvežti tų svastikomis nešinų jaunų žmonių, tai Vasario 16-osios eisena Klaipėdoje būtų atrodžiusi labai keistai. Paskui kariuomenę būtų važiavusi policija, o jai iš paskos būtų žygiavę jauni klaipėdiečiai su svastikomis. Tai akivaizdi provokacija, kuria norėta parodyti pasauliui, kad mes – fašistai. Visiškai atsakingai sakau – Klaipėdos policija gina chuliganus ir valstybingumo priešus bei provokatorius", – argumentavo savo poziciją N.Puteikis.

Svastikos – ne naujiena

Uostamiestyje laikas nuo laiko pareigūnai turi darbo dėl viešai pasirodančios diskusijų kėlusios ir iki šiol tebekeliančios simbolikos.

Kone kasmet A.Hitlerio gimtadienio dieną – balandžio 20-ąją, arba išvakarėse kažkas iškelia nacistinių vėliavų imitaciją. Raudonos vėliavos su svastikomis dažniausiai kabinamos ant apleistų pastatų fasadų. Keletą paskutinių metų jų pasirodydavo K.Donelaičio aikštėje ant griūnančio 4A namo.

Kaskart po tokių incidentų policija ieško kaltųjų, tačiau nustatyti juos dažniausiai nepavyksta.

Prieš porą metų uostamiesčio apylinkės teismas bene pusmetį nagrinėjo administracinę bylą, kurioje ketinta nubausti du jaunus klaipėdiečius – karybos istorijos klubo entuziastus. Vaikinai Jūros šventės dienomis pasirodė senamiestyje, apsivilkę Antrojo pasaulinio karo priešininkų – Vermachto ir Raudonosios armijos uniformomis.

Tąkart pareigūnams pasirodė, kad taip pažeistas reikalavimas neplatinti ir nedemonstruoti nacistinės ar komunistinės simbolikos. Istorijos mėgėjai tąkart įrodė nieko neagitavę, o tik bandę gyvai parodyti miesto praeities dalelę. Vaikinai nebuvo nubausti.

Tikru kuriozu keliskart buvo tapęs klaipėdiškio Albino Stubros bandymas pažymėti Klaipėdos krašto išvadavimo datą – sausio 15-ąją. Šią datą S.Daukanto gatvėje gyvenęs miestietis pažymėdavo buto balkone iškeldamas Klaipėdos krašto vėliavą – žalią, baltą, raudoną trispalvę. Dėl to žymusis klaipėdiškis taip pat ne kartą buvo priverstas aiškintis policijoje.