Tokie triukai primena 2019 metų vasaros bandymus apkaltinti bendrovę, kai viename iš butų nustatyta tarša kelis kartus viršijo geležies rūdos koncentraciją, randamą bendrovės veiklos vietoje. Logiškai ir remiantis fizikiniais dėsniais to paaiškinti negalėtų niekas.
Prieš keletą dienų skelbėme, kad aplinkosaugos institucijoms ir visuomenei prieinami aplinkos tyrimo ir oro stebėjimo (monitoringo stotelių) duomenys atskleidžia priešingą vaizdą apie tariamą uosto taršą. Pakeliamoji tarša išaugusi visame mieste, taip pat ir tose vietovėse, kurioms uosto veikla negali turėti jokios įtakos. Balandžio 1-5 dienomis KLASCO teritorijoje esanti uosto monitoringo stotelė (lyginamajame grafike KLASCO 2), rodė daugiau kaip perpus žemesnį lygį negu užfiksuota miesto monitoringo stotelėse, esančiose Bangų gatvėje ir Šilutės plente. Pavyzdžiui, balandžio 1 d. fiksuota kietųjų dalelių paros vidutinė koncentracija (µg/m³) buvo 4,26 (KLASCO 2) – 9 (Bangų g.) – 11 (Šilutės pl.); balandžio 4 d., atitinkamai, – 3,8 -11 -11 (µg/m³). Leidžiama vidutinė paros norma – 50 (µg/m³). Todėl stotelės KLASCO 2 duomenys toli nuo pavojaus slenksčio, kurį viršijus kyla pavojus žmonių sveikatai ir kuriam esant atsakingos institucijos turi imtis skubių priemonių. Ir net pirmąjį mėnesio savaitgalį, kai dėl techninių priežasčių neveikė viena iš dviejų, šiaurinė, uosto stotelė, antroji (KLASCO 2) rodė dvigubai žemesnį taršos lygį nei kitose Klaipėdos miesto vietose.
Sutapimas ar ne, tačiau gyventojų skundai pasipylė tuomet, kai nustojo veikti viena iš dviejų Klaipėdos jūrų uosto direkcijos pastatytų monitoringo stotelių. Bet skundžiantis ant langų ir palangių nusėdusiomis dulkėmis vertėtų prisiminti kovą vyravusius audringus orus, kai vėjas gūsiai sukėlė didelę pakeliamąją taršą. Tuomet vyravo pietų – pietryčių vėjas, t. y. jis pūtė iš miesto pusės link uosto. Klaipėdoje oro monitoringo stotelės kovo 26, 27, 28 dienomis visos fiksavo padidėjusią taršą visame mieste. Uosto dispečerinės duomenimis, balandžio 2, 3 dienomis, ypač naktimis, pūtė smarkus vakarų krypčių vėjas (17-24 m/s).
Norime priminti dar kartą, kad KLASCO dispečeriai operatyviai gauna KVJUD visą parą atliekamos oro kokybės tyrimo duomenis ir pagal juos koreguoja krovos procesus. Jei kietųjų dalelių rodikliai kreivėje pakyla, taikomos papildomos prevencines priemones.
Pastaraisiais metais KLASCO daug investuoja į technines ir technologines dulkėtumo prevencijos priemones. Bendrovėje krovos darbai vykdomi naudojant dulkių slopinimo sistemas – vandens purškimo patrankas. Dulkių nusodinimas vyksta 24 val. per parą ir netgi nevykdant krovos patrankos naudojamos
teritorijai drėkinti. KLASCO pirmoji ir vienintelė iš uosto krovos bendrovių naudoja rotacinius transporterius su magnetais krovos operacijoms paspartinti ir sutrumpinti krovos laiką. Teritorija nuolat valoma naudojant specialią techniką. Bendrovė naudoja visas Europos uostose taikomas poveikio aplinkai mažinimo priemones ir dirba laikydamasi visų aplinkosaugos reikalavimų.
Naujausi komentarai