Brangiai papuotavo

„Bandome atsodinti. Buvome užsisakę nemažai egzotinių augalų iš Olandijos, Didžiosios Britanijos. Tai buvo nuostabus maistas antims. Jei atvirai, jos nepigiai papietavo. Salos meniu kainavo apie aštuonis šimtus ar tūkstantį eurų. Bet buvau maloniai nustebęs, kad daugelis augalų atsigauna po tokios puotos“, – juokėsi Klaipėdos universiteto profesorius Artūras Razinkovas-Baziukas.

Vis dėlto nuspręsta salą papildyti naujais augalais.

„Profesorius parinko aštresnes rūšis: viksvos, vilkdalgiai, margalapės nendrės, lendrūnai. Dėl įdomumo įdėsime keletą purienų. Gal prigis kas nors iš žydinčių augalų“, – vardijo Jūros tyrimų instituto mokslininkė Jūratė Lesutienė.

Valo vandenį

Kaip natūralus filtras veikianti augalija mažina vandens žydėjimą ir skaidrina vandens telkinį. Be to, atlieka estetinę funkciją.

„Nusprendėme, kad žmonėms salos labiausiai patinka tose vietose, kur yra mažiausiai gamtos. Kaip matote, čia visur užbetonuota urbanistinė teritorija. Norėtume ją pagražinti“, – paaiškino mokslininkų komandos vadovas A.Razinkovas-Baziukas.

KU nuotr.

Dirbtinėse salose prieglobstį randa ir retos gyvūnijos rūšys.

„Mums, ekologams, labai įdomu – tai ne pelkė, bet ir ne sala. Šaknys dugno nepasiekia, tad po sala susidaro povandeninės buveinės. Jose gali laikytis žuvų mailius, įvairios bestuburių rūšys. Vokiečių kolegos yra radę apsigyvenusių ungurių. Tai reta rūšis, todėl salą galima pritaikyti jiems atkurti“, – pasakojo J.Lesutienė.

Mokslininkai svarsto ateityje tokias salas naudoti įvairių statybų paveiktose vietose, kur tenka išardyti natūralią pakrantę.

Ieškos kitų medžiagų

Sala pagaminta iš plastikinio rėmo, aptraukto kokoso pluoštu. Šis padengtas plastikiniu tinklu, saugančiu salą nuo susidūrimų ar ledo žiemą.

„Sulaukėme kritikos, kad konstrukciją sudaro nemažai plastiko. Kitas mūsų uždavinys – rasti kitokius sprendimus. Mūsų mokslininkai yra sugalvoję pakeisti plastiką nerūdijančio plieno tinklu. Jis būtų mažiau kenksmingas“, – teigė mokslininkė.

Sala Jono kalnelyje įkurta įgyvendinant vandens telkinių kokybės gerinimo projektą kartu su Vokietijos ir Lenkijos mokslininkais.

Dar dvi salos Lietuvoje yra Kuršių mariose. Jose su augalija mažiau eksperimentuojama – salose susodinta tik Nacionalinio parko konkrečiai vietai būdinga augmenija.

Jūros tyrimų instituto mokslininkų sukurtos salos artimiausiu metu bus įrengtos dar dviejuose vandens telkiniuose Klaipėdoje ir Šiauliuose.