Pereiti į pagrindinį turinį

Tvenkinys šalia jūros įžiebė ginčų pliūpsnį

2024-09-27 05:00

Palangoje, netoli jūros, prie pat dirbtinio tvenkinio esančiame sklype, dygsta nauji namai. Šalia gyvenantys palangiškiai baiminasi, kad, plėsdami sklypą tvenkinio sąskaita, kvartalo statytojai netrukus telkinį visai užpils. Tačiau statybų verslo atstovai tikina, jog veikia teisėtai, o dėl skiriamų nuobaudų bylinėjasi.

Keičiasi telkinio plotas

Prie Tvenkinių gatvės jau kelerius metus vykstančios naujų namų statybos nestebina netoliese gyvenančių žmonių. Bet, kai jie pastebėjo, kad statytojai stumia žemes į tvenkinį ir taip didina patį sklypą, kilo klausimas, ar elgiamasi teisėtai.

Žmonės stebi, kaip ne tik didėja žemės plotas, kuriame dygsta nauji namai, bet ir mažėja tvenkinys, nyksta čia gyvenančių vandens paukščių perimvietės.

„Jei taip toliau, netrukus nuo vieno iki kito tvenkinio kranto bus galima pereiti nepasiraitojus kelnių. Jei kas palygintų 2017 metų topografines nuotraukas, kai buvo išduoti statybų leidimai, ir dabartines, būtų labai aišku, kad vienoje vietoje krantas iš tvenkinio pasiglemžė du, kitoje – septynis ir net devynis metrus. Tvenkinys yra privatus, norėtųsi žinoti, ar nereikia kaimynų sutikimo jį užpilant. Jei jis priklauso keliems savininkams, ar turėtų jie visi sutikti su tokiu tvenkinio mažinimu. Sunkioji technika stumia nuo kranto… Vanduo pasidarė drumstas, visas apaugo kažkokiomis žolėmis, ko anksčiau nebuvo. Užpylė ir ančių lizdus. Į tvenkinį privedė visokių geoterminio šildymo plastikinių vamzdžių. Pernai jie net buvo išlindę iš vandens“, – teigė piktinančią situaciją stebintis žmogus.

Vandens lygis tvenkinyje, pasak šio asmens, nepasikeitė, nes iš telkinio vandens perteklius išteka vamzdžiu. Taip kažkada šioje vietoje buvo nudrenuotas upelis.

Kur krantas buvo paplatintas, akivaizdžiai matyti – tose vietose dar neužžėlė žolė.

Po patikrų – nuobaudos

Kurorto mero patarėja Jurgita Vanagė paaiškino, kad dėl Tvenkinių gatvės statybų ir su tuo susijusio vandens telkinio užpylimo jokių skundų nebuvo gauta jokiame savivaldybės padalinyje.

Tačiau apie tai žinoma Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos darbuotojams.

Ministerijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus darbuotojai teigė, kad dar pernai liepos 11 dieną buvo gautas tarnybinis pranešimas dėl dirbtinio vandens telkinio pakrantės tvarkymo darbų privačiame žemės sklype, adresu Tvenkinių g. 41, Palangoje.

„Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad išstumdyta ir išlyginta dirbtinio tvenkinio pakrantė, t. y. pažeistas paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos plotas, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 str. 3 d., – teigiama departamento paaiškinime. – Sklypo savininkui taikyta administracinė atsakomybė ir paskaičiuota aplinkai padaryta žala (sunaikinus žolinę dangą). Žalos dydis – 341,43 euro. Toks pat pažeidimas užfiksuotas žemės sklype, adresu Tvenkinio g. 39. Vykstant statybos darbams, sklypui priklausančiame pakrantės apsaugos juostos plote buvo sunaikinta žolinė augalijos danga, t. y. pažeistas paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos plotas, tuo pažeidžiant LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 str. 3 d. Už nustatytą pažeidimą atsakingam asmeniui taikyta administracinė atsakomybė ir ekonominė sankcija juridiniam asmeniui bei paskaičiuota aplinkai padaryta žala. Žalos dydis – 1 073,60 euro.“

Minėtas įstatymas teigia, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, išskyrus atvejus, kai žemės darbai vykdomi ir (ar) kranto linija, reljefas ar žemės paviršius keičiamas:

a) statant ir (ar) įrengiant šio straipsnio 4 punkto a–e papunkčiuose nurodytus statinius ir (ar) įrenginius;

b) taikant esamų statinių apsaugos nuo potvynių, erozijos prevencijos ar jos padarinių šalinimo priemones;

c) atliekant paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbus pagal aplinkos ministro patvirtintus Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimus.

Departamento atstovų teigimu, šiais metais patikros taip pat buvo atliekamos, turėjo būti vykdomas papildomas tyrimas, bet rezultatai dar nebuvo žinomi.

Pokyčiai: tvenkinio kranto linija, pasak palangiškių, dėl statybų gerokai pasikeitė. / Dienraščio „Klaipėda“ skaitytojo nuotr.

Žada atkurti geriau nei buvo

Prie minimo tvenkinio stovi visiškai nauji namai, kuriuose poilsiautojai ir gyventojai mėgavosi kurorto malonumais šiemet pirmą vasarą. Greta stovi visiškai nauji, dar neįrengti labai panašūs pastatai. Prie jų – informacinė lenta.

Pasak informacijos joje, tai yra poilsio paskirties pastatų su gyvenamosiomis patalpomis projektas, kurio įgyvendintoja ir pardavėja yra bendrovė „Ajerų vilos“.

Šios bendrovės direktorius Remigijus Dubietis, pakalbintas telefonu, teigė, kad priekaištai dėl tvenkinio užpylimo turėtų būti skirti ne jam, o kaimyninio sklypo vystytojui – fiziniam asmeniui, kuriam pernai aplinkosaugininkai skyrė baudą.

Sklypą, kur dirba jo vadovaujamos bendrovės darbininkai, pasak R. Dubiečio, aplinkosaugininkai šiemet taip pat apžiūrėjo ir nustatė, kad „sutrypta“ penkių metrų pakrantės apsaugos zona.

Įmonės vadovas pasakojo parašęs tikrintojams paaiškinimą, kad viskas, kas buvo sugadinta, bus atkurta.

Su nuobauda nesutinka

Nepaisant to, po poros savaičių jis gavo pranešimą, kad paskaičiuota gamtai padaryta žala.

Įmonės „Ajerų vilos“ vadovas laikosi nuostatos baudą sumokėti, bet žalos gamtai teigė nežadantis atlyginti, nes atkurs vaizdą dar geresnį nei buvo iki tol. Todėl R. Dubietis kreipėsi į teisininkus ir nusprendė dėl nuobaudos bylinėtis.

Vadovas stebėjosi, kad gamtosaugininkai kalba apie penkių metrų kranto zoną, nors šių metų sausį Aplinkos apsaugos ministro potvarkis skelbia – jeigu vandens telkinys yra iki dviejų hektarų ploto, ši zona – ne penki metrai, o trys.

Be to, apsaugos zonos apsauga taikoma, jeigu tvenkinys, ežeras, upė ar kitas vandens telkinys yra fiksuotas bendrame upių, ežerų ir taip toliau registre.

Tačiau, pasak R. Dubiečio, minimo tvenkinio šiame sąraše nėra.

Atsiliepimą į skirtą nuobaudą įmonės atsakingas asmuo turėjo pateikti iki rugpjūčio 28 dienos. Dar 27 dieną 13.02 val. iš advokatų kontoros kompiuterio šis atsiliepimas buvo išsiųstas elektroniniu laišku. O rugpjūčio 28 dieną gamtosaugininkai jau ėmėsi išieškoti paskirtą baudą. Pasakodamas apie tai R. Dubietis stebėjosi aplinkosaugininkų darbu, jie esą padarė klaidų net skaičiuodami.

Įmonės vadovas pasakojo pateikęs įrodymus, kad išleido 40 tūkst. eurų žolei atsodinti, ir piktinosi nelogiškais sprendimais, juk neįvažiavus į teritoriją technikai, namo nepastatysi.

Tačiau jokių priekaištų dėl kažkokio tvenkinio užvertimo žemėmis iš valdiškų institucijų R. Dubietis teigė nesulaukęs. Jis tikino, kad jam priklausanti sklypo riba pakrantėje gerai įžiūrima, ji yra iki tos vietos, kur tvenkinys yra platesnis.

Tvenkinys, pasak R. Dubiečio, yra privatus, priklausantis keturiems savininkams. Esą trys įstatymai susipina, o vienas jų teigia, kad tvenkinys patenka į užstatymo zoną.

Nusprendė bylinėtis

Rugsėjo 25 dieną Palangos teismas pradėjo nagrinėti R. Dubiečio skundą dėl paskirtos nuobaudos administracinės teisenos byloje. Pareiškėjas teigė paprašęs tarptautinės advokatų kontoros pagalbos ir esąs nusiteikęs teisme įrodyti savo teisumą.

Bendrovės „Ajerų vilos“ vadovas laikosi nuostatos baudą sumokėti, bet žalos gamtai teigė nežadantis atlyginti.

Teisininkai padėjo įmonės vadovui atsakyti ir į dienraščio „Klaipėda“ klausimus.

Atsakyme pripažįstama, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai po atlikto patikrinimo žemės sklype Tvenkinių g. 39, Palangoje nutarė skirti bendrovei „Ajerų vilos“ ir jos vadovui ekonominę sankciją ir administracinio nusižengimo nuobaudą dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos pažeidimo.

„Nutarimai teisės aktų nustatyta tvarka yra ginčijami teismine tvarka. Teisminis procesas nėra pasibaigęs ir galutinis sprendimas nėra priimtas. Su nustatytais pažeidimais ir taikytomis nuobaudomis nesutinkame, kadangi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai sprendimą dėl bendrovės „Ajerų vilos“ ir jos vadovo atsakomybės priėmė pirmiau nei bylas nagrinėjanti pareigūnė susipažino su atsakomybėn patrauktų asmenų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateiktais rašytiniais paaiškinimais. Tokiu būdu buvo padaryti esminiai proceso teisės pažeidimai ir pažeista atsakomybėn patrauktų asmenų teisė būti išklausytiems“, – teisininkų suformuluotomis frazėmis atsakė įmonės vadovas, patvirtindamas tą patį, ką kalbėjo telefonu.

Prisiminė 1966 metus

Į papildomą dienraščio „Klaipėda“ paklausimą apie šių metų patikras Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai vakar atsakė, kad atliekant tyrimą dėl Tvenkinių gatvės sklypų, pažymėtų 39 ir 41 numeriais, nebuvo nustatyta, kad vandens telkinys būtų užpilamas taip mažinant jo plotą. Nuobaudos neskirtos.

Departamento darbuotojų komentare yra sunkiai suprantamas „daugiaaukštis“ sakinys: „Šiuo adresu yra dirbtinis nepratekamas vandens telkinys, kuriam pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymus nustatytos paviršinių vandens telkinių juostos ir zonos bei apsaugos juosta numatyta pagal 1966 m. gruodžio 13 d. Palangos miesto sprendimą Nr. 334 „Dėl vandens telkinių apsaugos juostų tvirtinimo“ 1.6 p priešgaisrinių ir visų kitų vandens telkinių, esančių miesto teritorijoje – 5 m, todėl yra draudžiama vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių.“

Taip pat departamento atstovai patvirtino, kad Aplinkos apsaugos departamentas nubaudė bendrovę „Ajerų vilos“, tačiau įmonė su baudomis nesutinka ir skundžia jas teisme.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
skaitytojas

Kaip nuvaziuoji kur nors pazvejot , anksceu buvo neprisiartinti iki telkinio 50 metru po to sumazino iki 30-25 metru dabar gi cia raso 5 metrai ,,kai pravaziuojamoji dalis su snkasa 12 metru turi but plius visa kita apsaugos zona ,,pagaleu ir gaunasi nuo gatves 50 metru ,,tai kam tie aplinkosaugininkai dirba - statytojui ar uzsakovui ??? galeusiai apsurdas - gelo vandens telkinys aplamai neturi but judinamas ,,nes kai ruskiai susprogdins elektros tiekima , kur eisit vandens -yta ale jau uzstumdyta telkiny ,,,durnrliai ir tiek ,,,???
2
0
senis

aš manau kad tokie pastatai turėtu būt griaunami statytojo pinigais ir čia ne verslininkas o gyvulys ir tiek.
3
0
Visi komentarai (2)

Daugiau naujienų