Nuo praėjusios savaitės iš užsienio niekaip negalintys namo sugrįžti lietuvaičiai ėmė panikuoti. Kai kurie jų, pirmadienį nepasirodę darbovietėje, baiminsi būti atleisti.

Skrydžiai vykdomi vangiai

Nors Lietuvos oro erdvė jau nuo savaitės pradžios yra atverta, tačiau realiai per dieną šalies oro uostuose nusileidžia vos vienas kitas lėktuvas, kuris namo parveža tik nedidelę dalį daugelio Europos šalių oro uostuose įstrigusių tautiečių.

Kasdien keleiviams suteikiama vis daugiau vilties, jog skrydžiai po truputį atnaujinami. Tačiau jiems pasiekti namų vis nepavyksta, todėl kai kurie jų ėmė panikuoti, kad niekaip negali po atostogų pasirodyti darbe.

"Niekaip negaliu parskristi iš Frankfurto. Galbūt ieškočiau kitų būdų, kaip parsigauti, bet lėktuvų bilietus pardavusi įmonė vis žada, kad reisas bus atnaujintas. Nebežinau, ką daryti. Darbe turėjau būti jau pirmadienį. Tikiuosi, tai nebus užskaityta kaip pravaikšta ir manęs neatleis", – dienraščiui pasakojo Vokietijoje įstrigusi klaipėdietė Rimantė.

Ji vylėsi, jog darbdaviai turėtų suprasti esamą situaciją, nes panašioje padėtyje šiuo metu yra atsidūrę nemažai žmonių.

Atleisti neturi teisės

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiaukas suskubo panikuojančius lietuvaičius raminti, tikindamas, jog šiuo metu susiklosčiusi situacija negali būti pagrindas darbuotojui atleisti.

"Net įstatymuose yra numatyta, kad jeigu situacija nepriklauso nuo darbuotojo valios, galimybių, tai darbdavys neturi teisės jo atleisti dėl pravaikštos. Pravaikšta yra tuomet, kai žmogus į darbą neatvyksta galėdamas į jį atvykti. Jei atsiras žmonių, kurie buvo atleisti dėl to, jog jie nepasirodė darbe, nes negalėjo sugrįžti iš užsienio, garantuoju, kad mes juos apginsime", – tikino jis.

A.Černiauskas teigė, jog darbuotojams būtina pranešti darbdaviams apie susiklosčiusias aplinkybes, o sugrįžus į darbą pateikti įrodymus, kad jis iš tiesų buvo išvykęs.

"Gali būti, jog darbdavys paprašys pateikti bilietus arba pažymą iš bilietus pardavusios bendrovės, kurioje būtų patvirtinta, kad šie reisai išties buvo atšaukti, o žmogui nebuvo suteikta galimybė sugrįžti į tėvynę", – patikino pašnekovas.

Gali nesumokėti atlyginimo

A.Černiauskas pabrėžė, kad darbdavys už tas dienas, kai darbuotojas nepasirodė darbe, turi teisę nesumokėti atlyginimo.

"Įstatymiškai darbdavys turi teisę nemokėti atlygio, tačiau jei jis bus supratingas, turės pinigų bei suvoks, kad darbuotojas dėl įvykusio incidento patyrė daug neplanuotų išlaidų, jis atlygį sumokės. Tai priklauso nuo darbdavio ir darbuotojo santykių", – paaiškino pašnekovas.

Tie darbuotojai, kurie išėję atostogauti negalėjo išvykti į suplanuotas keliones dėl atidėtų skrydžių, taipogi turi galimybę prašyti darbdavio atostogas nukelti vėlesniam laikui.

"Tačiau tai vėlgi yra susitarimo reikalas. Darbdavys gali darbuotoją atšaukti iš atostogų, nukeliant jas vėliau. Bet jis gali ir nesutikti to padaryti", – tikino A.Černiauskas.

Europa nepasiruošusi

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas taipogi patikino, kad esant tokiai situacijai darbdaviai turėtų būti geranoriški bei nesivadovauti šalyje galiojančiais įstatymais ar Darbo kodeksu. Direktorius tvirtino, jog panašioje situacijoje atsidūręs ir jis pats – jam jau nuo praėjusios savaitės penktadienio niekaip nepavyksta sugrįžti iš Madrido.

Anot jo, tik šioje situacijoje paaiškėjo, kad nei Lietuva, nei Europa nėra pasiruošusi, kaip nelaimės metu užtikrinti susisiekimo galimybę kitomis transporto priemonėmis.

"Ypač Lietuvoje nėra jokios aiškios informacijos, kaip parsirasti, jokios logistikos. Nors nieko nekaltinu, tačiau matau, kad Lietuva savo tautiečiams neskuba padėti. Kitos šalys savo piliečiais stengiasi labiau pasirūpinti. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija negalinčius išskristi žmones namo išplukdė kariniais laivais", – kalbėjo D.Arlauskas.

Parvežti siūlosi ir apsišaukėliai

Pasak pašnekovo, nors vos tik kilus panikai atsirado internetinis tinklalapis www.kelioniu.info, kuriame siūlomi lietuvaičiams kiti būdai, kaip parsirasti į tėvynę, tačiau, pašnekovo teigimu, čia pateikiama visiškai neaiški informacija. Be to, anot D.Arlausko, dėl kai kurių pateikiamų skelbimų vertėtų suabejoti.

"Neaišku, kiek tas tinklalapis bei jame pateikiama informacija yra teisinga ir legali. Mes su kolegomis radome skelbimą, kuriame buvo siūlomos vietos autobuse. Susisiekėme su tais žmonėmis. Jie mums pirmiau pasiūlė sumokėti, o tik po to paaiškintų, kaip nuvykti iki to autobuso. Mes norėjome susimokėti autobuse, jie nesutiko. Tai ir kyla abejonių, ar tai ne aferistų darbas? Šioje situacijoje atsirado nemažai sukčių", – patikino S.Arlauskas.