Neslūgstančią Ukrainos-Rusijos krizę su nerimu stebi ir uostamiesčio verslininkai, kurie turi įmones ar verslus abiejose kaimyninėse Rytų šalyse. Kol kas iš Klaipėdos į Iljičiovską per savaitę tris kartus kursuojantis konteinerinis traukinys savo grafikų nekeičia, o kai kurios užsienio kompanijos domisi galimybėmis savo krovinius gabenti per Klaipėdos uostą, aplenkiant karštąjį regioną.

Laukia ir žvalgosi

Ne viena uostamiesčio bendrovė yra investavusi Ukrainoje, tačiau apie esamą padėtį jos kalbėti vengia, komentarų atsisako ir Klaipėdos transporto bendrovės, nors, dienraščio duomenimis, dalis tolimųjų reisų vairuotojų pastarosiomis dienomis atsisako vežti krovinius į Ukrainą.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Viktoras Krolis teigė, jog kol kas regiono verslininkai nesiskundė, kad įvykiai Ukrainoje kaip nors paveikė jų verslus.

"Niekas nieko nesako, kol kas visi dar laukia ir žvalgosi. Tik neramu, kad krinta Rusijos rublio vertė, tai gali turėti tam tikrų pasekmių ir čia, bet tos kelios dienos yra laukimo stadija. Nors įtampa bjauri ir nesuprantama", – teigė V.Krolis.

Domisi uostu

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas prasitarė, kad per šias kelias dienas buvo užsienio verslo atstovų, besidominčių prekių gabenimu per Klaipėdos uostą, aplenkiant Ukrainą, bet esą jokių kitų judesių šiuo klausimu nėra ir kokias nors išvadas daryti dar per anksti.

"Tie vežėjai, kurie iki šiol gabeno krovinius per Ukrainą, šiomis dienomis pareiškė stiprų susidomėjimą vežti juos per Klaipėdą, bet realaus veiksmo kol kas nėra, tik susidomėjimas. Jei taip atsitiktų, būtų galima kalbėti tik apie nedidelę dalį krovinių iš Baltarusijos ir kažkiek – iš šiaurinės Ukrainos dalies", – teigė A.Drungilas.

Esą vilčių, kad per Klaipėdos uostą pasuks visos Ukrainos ar Rusijos kroviniai, tikrai puoselėti nereikėtų.
"Vikingo" misija tęsiasi

Į Ukrainą, nepaisant politinių peripetijų, kas antrą dieną su kroviniu iš Klaipėdos išvyksta traukinys "Vikingas". Tai – bendras Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos geležinkelių, uosto krovos kompanijų ir Klaipėdos, Iljičiovsko bei Odesos uostų projektas.

Traukinys "Vikingas", pakrautas konteineriais, važiuoja iš Klaipėdos iki Iljičiovsko Ukrainos pietuose, šalia Odesos uosto.

Traukiniu vežami 20 ir 40 pėdų konteineriai bei puspriekabės, kurios iš Skandinavijos bei Vakarų Europos šalių atgabenami jūrų transportu į Klaipėdos uostą.

Vagonai su konteineriais vežami traukiniu "Vikingas" ne tik į Klaipėdos, Iljičiovsko ir Odesos uostus, bet ir į numatytas Baltarusijos, Lietuvos bei Ukrainos geležinkelių stotis, kurios yra traukinio maršrute.

"Traukinys "Vikingas" važiuoja pagal poreikį, jis gali kursuoti ir kasdien, bet dabar vidutiniškai jis iš Klaipėdos išvažiuoja tris kartus per savaitę. Tokiu grafiku traukinys juda jau nuo pernai birželio mėnesio. Per 2013 m. mes juo pervežėme 41 tūkst. TEU, tai yra jūrinių konteinerių vienetų", – pabrėžė bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" atstovas V.Gudas.

Intensyvumas išaugo

Pasak bendrovės krovinių vežimo specialistų, jie šiuo metu intensyviai stebi situaciją Ukrainoje, bendrauja su verslo partneriais ir esą jokių pokyčių traukinio grafikuose kol kas nėra. Nepakito ir krovinio apimtis.

"Kol kas viskas vyksta, kaip buvo suplanuota. Tačiau bet kada situacija gali pasikeisti, gali būti, kad kai kurie klientai sumažins vežimus į Ukrainą. Geležinkeliais, įskaičiuojant ir traukinį "Vikingas", vežame apie 2 mln. tonų krovinių per metus. Dažniausiai į Ukrainą gabenama nafta ir naftos produktai, į Lietuvą iš Ukrainos – skalda", – tvirtino V.Gudas.

Per 2013 m. iš Lietuvos į Ukrainą ir atgal geležinkeliais pervežta 2,2 mln. tonų krovinių, tai yra 27 proc. daugiau nei 2012 m.

Jei pernai birželį į Ukrainą geležinkeliais pervežta 118 tūkst. tonų krovinių, tai tų pačių metų gruodį tas skaičius jau viršijo 300 tūkst. tonų.

Pasak "Lietuvos geležinkelių" atstovo, netekti tokio kiekio krovinių būtų nemažas praradimas, tačiau Ukraina nesudaro jų pagrindinės rinkos dalies.

"Tas pats "Vikingas" važiuoja per Baltarusiją, Ukrainą, paskui į Turkiją ir Rumuniją. Jei bus bėda, Ukrainos traukinys tiesiog nepasieks. Sunku prognozuoti įvykius, aišku – nesmagu, bet labai didelės žalos bendrovei nebūtų", – svarstė V.Gudas.

Nukentės tarpininkai

Rinkodaros specialistas Raimundas Vaitiekūnas tvirtina, kad verslai labai greitai reaguoja į įvairiausias batalijas tam tikruose regionuose ir dažniausiai pinigų ta valiuta, kuri nėra stabili, beveik neturi.

"Kokių nors ypatingų permainų čia, Lietuvoje, dėl įvykių Ukrainoje gal ir nebus, bet eksportas šiek tiek sustos. Gali būti, kad kai kurie verslininkai persiorientuos. Teko girdėti, kad dalis verslininkų, Ukrainoje turėję gamybines įmones, išpardavė įrenginius ir persikėlė dirbti į stabilesnius regionus", – dėstė R.Vaitiekūnas.

Labiausiai tikėtina, kad per Ukrainos-Rusijos krizę gali nukentėti tose šalyse veikusios tarpininkų bendrovės ir perpardavinėtojai.

Prognozuojama, kad kai kurie krovinių srautai persiskirstys, gali būti, jog kai kurie nuo geležinkelio persikels į laivus.