Tarsi į maro teritoriją

Garbaus amžiaus klaipėdietei teko lūkuriuoti vienos uostamiesčio ligoninės Priėmimo skyriuje.

Moteris teigė, kad to, ką išvydo, niekada gyvenime dar nebuvo regėjusi.

"Vienoje Priėmimo skyriaus patalpoje ant grindų gulėjo žmogus. Tik nelabai panašus į žmogų, nes visiškai girtas. Ir labiau priminė iš konteinerio ištrauktą skudurų gniužulą. Iš to gniužulo sklido dejonės. Kadangi teko ilgai laukti, buvau priversta stebėti tą šiurpų spektaklį, kai medikai ėmėsi nelaimėlio apžiūros", – pasakojo moteris.

"Vargšė slaugytoja",– tiek pasakė klaipėdietė, nuoširdžiai užjautusi ligoninės darbuotoją, kuriai teko sutvarkyti tą nevalyvą tipą.

Pasak liudininkės, medikė apsirengė tarsi ruoštųsi dirbti maro apimtoje zonoje: ji įsisupo į specialų chalatą, užsimovė gumines pirštines, įsispyrė į guminius batus, veidą prisidengė kauke ir pradėjo savo darbą.

"Kai ji nukrapštė to benamio apavą, paaiškėjo, kad jam amputuoti abiejų pėdų pirštai ir jų vietoje žioji žaizdos, o jose knibžda kirmėlės. Pasklido toks baisus gendančios mėsos tvaikas, kad ten laukę pacientai, net atsivėrę lauko duris, griebėsi už nosių", – matytą vaizdą nupasakojo klaipėdietė.

Srautus lemia oro sąlygos

Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos (GMP) tarnybos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė teigė, kad greitosios medikams į ligonines kasdien tenka vežti nuo kelių iki keliolikos benamių, priklausomai nuo oro sąlygų ir nuo metų laiko.

"Žiemos metu tą patį žmogų į ligoninę per dieną tenka vežti po kelis kartus ir jis kažkokiu mistiniu būdu vėl atsiranda prie artimiausio prekybos centro. Vasarą tokių pacientų būna mažiau. Tačiau po kiekvieno benamio nuvežimo į ligoninę mes privalome visiškai dezinfekuoti automobilį, pakeisti paklotus. Nes tie žmonės būna utėlėti, apsišlapinę, nešvarūs", – teigė N.Dambrauskienė.

Maža to, kad kai kurie tokie pacientai gali būti įvairių mirtinų ligų nešiotojai – nuo ŽIV iki tuberkuliozės ar hepatito C, jie dar ir grasina medikams.

Tada jau tenka kviesti policiją.

Tačiau esą dar nėra buvę atvejų, kurie būtų pasibaigę medicinos darbuotojų sužalojimais.

N.Dambrauskienės teigimu, beveik visi į ligoninę vežami benamiai būna neblaivūs, todėl, GMP atstovės teigimu, derėtų pagalvoti apie kokią nors globos įstaigą, kuri tokius asmenis laikinai priglaustų.

Klaipėdoje yra tokia vieta, bet ten benamiai priimami tik nakčiai ir tik blaivūs. Todėl daugumos asocialų ji netenkina.

"Manau, kad šitą problemą spręsti turėtų kokia labdaringa organizacija. Tačiau jos, kaip ir dauguma, nori švarių žmonių, o apie tuos, kuriuos mums tenka vežti į ligoninių priimamuosius, to nepasakyčiau", – dėstė N.Dambrauskienė.

Tolerancija užribio žmonėms

Klaipėdos universitetinės ligoninės Priėmimo skyriuje per metus priimama iki 600 ligotų benamių.

Taigi beveik po du kasdien.

Ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Gintautas Virketis aprodė specialią priimamojo patalpą.

Neišsisklaidęs slogus nepraustų kūnų tvaikas liudijo, kad dar visai neseniai čia buvo pacientas iš visuomenės užribio.

"Buvome priversti įrengti tokį izoliatorių kitų pacientų ir savo pačių labui. Matote, išėmėme langų rankenas, nes jie vis stengiasi pabėgti nelaukdami pagalbos. Paskui juos vėl kur nors randa nugriuvusius ir vėl veža pas mus", – pasakojo G.Virketis.

Pasak gydytojo, benamiai – ir visuomenės, ir ligoninės problema. Bet medikų pareiga esą yra juos apžiūrėti ir jiems padėti.

G.Virketis teigė negalintis pamiršti atvejo, kai iš vieno tokio atšilusio benamio kūno, nuėmus tvarsčius, ėmė kristi kirmėlės.

"Negalėjome patikėti tuo, ką matome. Žmogų be gyvenamosios vietos atvežė žiemą sušalusį. Ir kaip mes nustebome, kai ryte atėjus jį perrišti, iš žaizdų pabiro parazitai. Visa tai, žinoma, kėlė šleikštulį, bet tokie žmonės gyvena šalia mūsų, mes negalime jiems neteikti pagalbos. Tolerancija jiems turi būti. Būna tarp jų ir agresyvių, kurie kabinėjasi prie kitų pacientų, bet mūsų ligoninėje yra apsauga, susitvarkome su šia problema", – tikino medikas.