Teigė, kad turi šautuvų

Pastarąsias kelias savaites Miesto tvarkymo skyriuje neramu. Čia įniko vaikščioti vienas veikėjas, neva ginantis benamių teises.

"Jis čia vaikšto ir mane gąsdina, ir mano skyriaus darbuotojas. Atvirai grasino. Jis man sakė, kad nedrįsčiau net artintis prie jo namelių, nes tada teks "atsakyti akis už akį". Tikino, kad turi ir šautuvų. Ką su jais darys, nesakė. Jis man aiškino, kad jau trečius jo namus ruošiuosi išardyti. Todėl jis įniršęs. Prieš kokias tris savaites buvo įsiveržęs į mano kabinetą. Po ilgo pokalbio jį išvijau", – pasakojo Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Man sakė, kad nedrįsčiau net artintis prie jo namelių, nes tada teks "atsakyti akis už akį".

Moteris neslėpė, kad patyrė nemažą stresą, nes "interesantas" buvo agresyvus ir nežinia kaip pateko pro duris į tą savivaldybės dalį, kur įeinama tik su darbuotojų magnetinėmis kortelėmis.

"Jis elgėsi taip, tarsi būtų susitapatinęs su kažkokia dievybe. Man pasirodė neadekvatus. Vos pavyko išvaryti. Aiškino, kad jam reikia pakalbėti, ir viskas", – prisiminė I.Šakalienė.

Pakvietė tarnautojus pagyventi

Pirmąkart benamių apgyventą miškelį, dėl kurio dabar ir kilo visa sumaištis, I.Šakalienė pamatė lygiai prieš keturis mėnesius, 2018-ųjų lapkritį, kai apsilankė kartu su policijos pareigūnais ir kolegomis iš Viešosios tvarkos skyriaus.

Tada ji negalėjo patikėti tuo, ką pamatė.

"Tragedija, auga benamių miestelis Klaipėdoje. Tas vyras nuomoja "apartamentus", net mus kvietė pagyventi. Taip užterštos teritorijos nesu mačiusi. Takas iki jų namelių ištiestas linoleumu. Vienintelis pliusas – labai gerai prižiūrėti gyvūnai. Tačiau šiaip vaizdas kraupus, jei pašals, manyčiau, turėtume juos iškraustyti dar prieš žiemą, nors, suprantu, kad tai ir nehumaniška. Bet netrukus bus atidaryti nauji nakvynės namai Dubysos gatvėje, tačiau jie sakė, kad nenori ten", – pernai lapkritį kalbėjo I.Šakalienė.

Vis dėlto miesto tvarkdariai benamiams toje buveinėje leido pasilikti per žiemą. Anot I.Šakalienės, nesinorėjo, kad sąžinę slėgtų be užuovėjos likę ir sušalę benamiai.

"Per šalčius nusprendėme jų namelių neardyti. Ir kol sušils oras, juos ten palikome. Bet mes tą šiukšlyną tikrai išvalysime, kai tik pradžius žemė, nes įvažiuoti technika kol kas neįmanoma. O ten situacija antihigieninė – mėtosi maisto atliekos, krūvos šiukšlių aplinkui. Užterštas visas hektaras žemės. Neįsivaizduoju, kiek savivaldybei kainuos tas išvalymas", – kalbėjo I.Šakalienė.

Savivaldybė dėl šio benamių sunešto šiukšlyno gavo ne tik aplinkinių gyventojų skundų, bet ir raštą iš Aplinkos apsaugos departamento dėl užterštos teritorijos, kad "miestas privalo ją sutvarkyti".

"Visi išėjo į frontą?"

Užvakar vidurdienį žurnalistus, apsilankiusius šioje benamių buveinėje, pasitiko tik gerai įmitęs katinas, vaikštinėjęs po "kiemą".

Daugiau aplinkui – nė gyvos dvasios. Nepasirodė nei šunys, nei čia įsikūrę žmonės, nerūko dūmai iš kaminėlių.

Ant ištiestų virvių džiūvo pakabinti skalbiniai. Tai bylojo, kad čia kažkas vis dėlto gyvena.

Kontingentas: šioje benamių gyvenvietėje apsistoję iki dešimties žmonių, tarp jų yra ir jaunų moterų. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Veikiausiai visi šios stovyklos gyventojai dar ankstyvą rytą išsiruošė "į darbą" – rinkti butelių, metalo ir elgetauti. Sargyboje paliko tik katiną.

Netoliese dviračių taku šunelį vedžiojusi moteris patvirtino, jog ši "poilsiavietė" tikrai gyvenama, o didelių agresyvių šunų čia yra bent keturi.

Veikiausiai kažkaip kitaip svaiginasi, nes vaikšto apkvaitę tarsi narkomanai.

"Pati gyvenu netoliese – sodų bendrijoje, tad su savo šuneliu čia dažnai ateinu pasivaikščioti, tik vakarais vengiu, nors čia ir dega žibintai palei dviračių taką. Vakare tie benamiai čia susirenka, jų šunys laisvi laksto, puola praeivius. Todėl nėra saugu. Kiek čia jų gyvena? Gal kokie dešimt, tarp jų yra ir jaunų moterų. Ar jie čia girtuokliauja? Veikiausiai kažkaip kitaip svaiginasi, nes vaikšto apkvaitę tarsi narkomanai", – pasakojo praeivė.

Moteris neslėpė, kad ta benamių "fazenda" ir jos įnamiai baugina aplinkinius, nors esą kaimynams jos gyventojai nieko blogo ir nedaro.

Sovietų Sąjungos pilietis

"Kempingo" benamiams sumanytojas – baškirų ir totorių kraujo turintis Marselis, apie kurį dienraštis jau rašė ("Vietoj jūros – sala pelkėje", "Klaipėda", 2014 06 17).

Daugiau nei tris dešimtmečius Klaipėdoje gyvenančiam Marseliui – 57-eji. Tai jau jo trečioji stovyklavietė, kurią vyras kuria ir puoselėja, o namelius nuomoja benamiams. Pats savęs jis benamiu nelaiko.

Po karinės tarnybos sovietų armijoje tuomečiame Leningrade jis atvyko į uostamiestį, kuriame ketino išmokti jūrininko profesijos ir plaukti į jūrą. Tačiau viskas susiklostė kitaip.

Prieš ketvertą metų žurnalistams apie save pasakodamas Marselis sakė, kad jo mama – totorė, tėtis – baškiras, jis gimė Tadžikistane, užaugo Uzbekistane, tarybinėje armijoje atitarnavo Leningrade.

Save laiko kosmopolitu, pasaulio piliečiu. Kodėl tėvai jam suteikė tokį vardą, jis niekada jų taip ir nepaklausė. Tėvų namus Marselis paliko šešiolikos.

Vyras anksčiau dirbo Žvejybos uosto autobazėje, gyveno bendrabutyje. Paskui prasidėjo nepriklausomybė, privatizacija. Marselis liko ne tik be namų ir be darbo, bet ir be pilietybės.

Iki šiol jis yra neegzistuojančios valstybės – SSRS pilietis, kažkokiu stebuklingu būdu vis gaunantis teisę gyventi Lietuvoje.

"Man vis kirba mintis, kodėl jam pratęsia tą leidimą gyventi Lietuvoje? Kokią naudą jis duoda mūsų valstybei, kad jam čia leidžiama gyventi? Kam jis mums reikalingas? Kodėl jis nedeportuojamas?" – stebėjosi I.Šakalienė.

Kam jis mums reikalingas? Kodėl jis nedeportuojamas?

Veiksmai neprognozuojami

Marselis gyvenamąją vietą deklaravo prie Klaipėdos savivaldybės, jam iki 2023 m. suteikta teisė gyventi Lietuvoje.

Jis ne kartą buvo įrašytas į Darbo biržos įskaitą. Viena kliūčių įsidarbinti – lietuvių kalba. Darbdaviai pasikalbėdavo su rusakalbiu keistuoliu ir nuspręsdavo, kad jiems jis netinka.

Tačiau Marselis nenusiminė ir "įsteigė" savotišką benamių kempingą, tik bėda, kad šis labai nepatinka miesto tvarkdariams.

"Jis buvo išreiškęs norą gyventi nakvynės namuose ir net buvo ten atvykęs. Jam buvo išduotas medicininis siuntimas pasitikrinti pas gydytoją, bet jis ten taip ir nepasirodė", – teigė I.Šakalienė.

Neatėjo jis gyventi ir į nakvynės namus. Nes jau anksčiau aiškino žurnalistams, kad "yra laisvas žmogus ir turi savo gyvenimo taisykles, o svetimos jam ne visada priimtinos".

Dienraščio duomenimis, Marseliui buvo paskirta socialinė pašalpa – 122 eurai per mėnesį, jis vėl buvo įsiregistravęs Darbo biržoje.

Susisiekti su Marseliu nepavyko, nors jis turi mobilųjį telefoną. Pastarąsias kelias dienas, kaip kartojo telefono operatorė, abonentas yra nepasiekiamas.

Anksčiau Marselis telefono akumuliatorių pasikraudavo saulės baterijomis. Kas nutiko jo telefonui, nežinia.

Anksčiau šis asmuo agresija nepasižymėjo. Tačiau savivaldybės siekis sunaikinti jo įkurtą benamių stovyklą galbūt įginė Marselį į kampą.

Ar dėl šios desperacijos jis pasirengęs įgyvendinti savo grasinimus, neaišku.

Jo užimtą teritoriją Klaipėdos pakraštyje planuojama iškuopti balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje.