Pereiti į pagrindinį turinį

Uostamiesčio daugiabutį okupavo žiurkės

2013-01-16 10:47
Uostamiesčio  daugiabutį  okupavo žiurkės
Uostamiesčio daugiabutį okupavo žiurkės

Garbaus amžiaus pensininkas daugiabučio rūsyje pasigedo visų čia laikytų maisto atsargų. Paaiškėjo, kad daržoves ir net kibirus, kuriuose buvo laikomas maistas, sugraužė žiurkės.

Neliko nei obuolių, nei burokų

Kauno gatvės 3 name kone penkis dešimtmečius gyvenantis 85-erių Vytautas namo rūsyje laikė bulves, obuolius ir burokus.

„Kai tik spustelėjo rimtesni šalčiai, visas daržoves nunešiau į rūsį. Bulvių didžiulis kibiras buvo. Niekada rūsyje nesu pastebėjęs nei pelių, nei žiurkių. O po savaitės rūsio duryse radau kone kumščio dydžio skylę“, – pasakojo pensininkas.

Vyras nustėro išvydęs, kad graužikai sušlamštė visas atsargas, o pritrūkę maisto apgraužė ir kibirus.

„Gal ten jų tūkstančiai? Apgraužtus plastikinius kibirus teko išmesti“, – tvirtino klaipėdietis.

Pasisotino ir knygomis

Gyventojas apie graužikų invaziją pranešė namą administruojančiai įmonei.

„Buvau užkalęs visas skyles, užsandarinęs duris, tačiau rūsyje apsilankęs po mėnesio radau sugraužtas visas čia laikytas knygas. Gal iš keršto jos čia taip pasidarbavo?“ – svarstė Vytautas.

Pensininkas griebėsi už galvos, nes vienam su namą okupavusiomis žiurkėmis jam per sunku kovoti.

„Nejaugi metalines duris teks rūsyje montuoti? Juk sienose pilna ertmių, kas pasakys, kaip apsiginti nuo žiurkių?“ – klausė vyras.

Gyventojas svarstė, kad į 120 butų namo rūsius graužikai galėjo atžingsniuoti šiluminėmis trasomis.

„Jei nieko nedarysime, bus kaip Bangladeše, ta šalis jau pakelė rankas prieš žiurkes“, – kalbėjo klaipėdietis.

Griebėsi dezinfekcijos

Namą administruojanti bendrovė „Vėtrungės būstas“, reaguodama į pranešimą, kreipėsi į dezinfekcinių paslaugų įmonę ir užsakė graužikų naikinimo paslaugą minėtame name.

„Mūsų žiniomis, artimiausiu metu šio daugiabučio rūsyje turėtų būti atlikti dezinfekavimo darbai. Juos atlikus gyventojai ir toliau galės vaikščioti į rūsį – patekimas į šias patalpas nebus ribojamas“, – aiškino įmonės atstovas spaudai Paulius Ugianskis.

Atšalus orams, registruojama šiek tiek daugiau pranešimų apie rūsiuose pastebėtus graužikus.

„Primename gyventojams, kad, pastebėję namuose, rūsyje ar kitose bendrojo naudojimo patalpose parazitus – žiurkes, peles, tarakonus, jie turėtų kuo greičiau pranešti namą administruojančiai įmonei, kad būtų laiku pasirūpinta jų naikinimu“, – tikino P.Ugianskis.

Keliauja trasomis

Graužikų ir kitų kenkėjų naikinimu užsiimančios įmonės atstovai tikino, kad pavienės kovos su žiurkėmis gyventojams nepadės.

„Reikėtų jas naikinti visuose namo rūsiuose. Pirmiausia specialistai turi įvertinti, ar namas yra tinkamai užsandarintas ir ar teks dezinfekciją atlikti kelis kartus. Vieno vidutinio, keturių laiptinių daugiabučio dezinfekcija gali kainuoti apie tūkstantį litų“, – aiškino įmonės atstovė.

Įmonės biologas Liutauras Grigaliūnas spėjo, kad žiurkės daugiabutį galėjo pasiekti šiluminėmis trasomis.

„Prekybos centruose pardavinėjami žiurkių nuodai gali būti neveiksmingi. Neužtenka padėlioti nuodų, reikia išmanyti graužikų įpročius ir nustatyti, kaip jie pateko į namą“, – aiškino biologas.

Platina ligas

Ne kiekvienus nuodus žiurkės gali suėsti, tai priklauso nuo jauko parinkimo.

„Žiemą žiurkės dažniausiai leidžia jau pasirinktame lizde. Tik pelės po sniegu tokiu metu juda. Tačiau jei yra šilta, netrūksta maisto, žiurkė vidutiniškai atsiveda 5 žiurkiukus. Po trijų mėnesių jie jau gali poruotis. Ir kiekviena patelė vėl galės atsivesti tiek pat žiurkiukų“, – kalbėjo specialistas.

L.Grigaliūnas pabrėžė, kad žiurkės gali platinti daugybę ligų – leptospirozę, tuliaremiją, salmoneliozę, pasiutligę. Šie graužikai perneša blusas, kurios gali platinti daugybę kitų ligų.

„Nesu girdėjęs, kad žiurkės būtų užpuolusios daugiabučių gyventojus, tačiau esame vykdę dezinfekciją trečiojo aukšto bute. Paaiškėjo, kad žiurkės į butą pateko senomis vamzdynų šachtomis“, – prisiminė pašnekovas.

Biologas atmetė nuogąstavimus, kad ilgainiui žiurkės mutuoja į įspūdingų dydžių gyvūnus.

„Pas mus nėra tokių sąlygų, o ir laiko reikia tokioms mutacijoms“, – tvirtino L.Grigaliūnas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų