Klaipėdiečiams akis bado viešosiose erdvėse esantys užrašai ir informaciniai stendai, kuriuose yra elementarių klaidų. Nors savivaldybės tikrintojai uoliai prižiūri, kas rašoma išorinės reklamos stenduose, uostamiesčio gyventojas užfiksavo netikslumų, dėl kurių turėtų rausti patys valdininkai.

Baudos – vis dar litais

Klaipėdietis Sigitas tikino, kad vadinamąjį neįgaliųjų paplūdimį mažiausiai jau dvejus metus žymi nuoroda su šiurkščia gramatine klaida.

"Nuvažiavau prie jūros ir apstulbau. Antrus metus niekas neištaiso bjaurios klaidos – "Neįgalųjų paplūdimys". Ir kur žiūri tikrintojai, atsakingi už tai, kad būtų laikomasi lietuvių kalbos taisyklių?" – pyko pensininkas lituanistas.

Pasivaikščiojęs pajūriu, vyras akylai išstudijavo savivaldybės skelbiamą informaciją apie tai, kokių taisyklių turėtų laikytis pajūrio lankytojai.

"Stende smulkiai išaiškinta, kas privalu žmogui, nurodyta, ko negalima daryti paplūdimyje, ir net pažymėta, kad už taisyklių nesilaikymą gresia bauda. Tačiau praėjo metai po euro įvedimo, o baudos Klaipėdos teritorijoje vis dar skiriamos nebeegzistuojančia valiuta – litais", – stebėjosi vyras.

Toli klaipėdiečiui neteko ieškoti ir dar vienos klaidos.

Kitame pajūryje esančiame stende buvo likęs įrašas apie vandens mėginių tyrimus.

Be žarninių lazdelių skaičiaus mėginiuose, stende yra žyma ir apie žarninių "enterekokų" skaičių šimte mililitrų.

"Ir vėl klaida, parašyta "enterekokų", kai turėtų būti "enterokokų", – pastebėjo klaipėdietis.

Vyras nufotografavo ir siuntų įmonės reklamos stendą, kuriame parašytame žodyje "išties" nežinia kur "nuskrido" varnelė virš "š" raidės.

Gresia bauda iki 434 eurų

Vyriausioji savivaldybės kalbos tvarkytoja Asta Chrustaliova aiškino, kad ji neturi laiko važinėti po paplūdimius ir ieškoti klaidų stenduose.

"Jei yra klaida, ją reikia ištaisyti. Bet aš po paplūdimius nesivažinėju. Turiu darbo ir taip. Viešosios tvarkos skyrius nuolat fiksuoja įvairiausius užrašus, jei juose yra klaidų, siunčiame pranešimą įmonėms, kad atkreiptų dėmesį ir išsitaisytų klaidas. Dažniausiai informuoju elektroniniu laišku, jei yra šiurkščių klaidų, tenka rašyti raštą", – tikino A.Chrustaliova.

Vyriausioji kalbos tvarkytoja paaiškino, kad už šiurkščias klaidas viešosios erdvės užrašuose galima užsitraukti net administracinę atsakomybę ir sulaukti baudų.

"Tai tokios klaidos, kurios įrašytos į didžiųjų sąrašą. Klaidos – rūšiuojamos. Yra labai didelės klaidos, yra neteiktini reiškiniai, kaip, pavyzdžiui, "kava išsinešimui" ir tokios klaidos, kur galima ir vienaip, ir kitaip rašyti", – klaidų rūšis vardijo kalbos tvarkytoja.

Valstybinė kalbos inspekcija už šiurkščias klaidas gali skirti baudą nuo 86 iki 434 eurų.

"Tai, beje, galioja ir žurnalistams. Man tenka ne tik perskaityti dienraščius ir pasižiūrėti, ar nėra daroma klaidų, bet klausau ir radijo, stebiu televizijos laidas. Tiesa, inspekcija yra nubaudusi tik vieną šalyje esantį laikraštį. Bet jau reikėjo padaryti labai grubią klaidą", – kalbėjo A.Chrustaliova.

Mielesni angliški žodžiai

Pasak A.Chrustaliovos, anksčiau viešojoje erdvėje buvo itin daug akį rėžiančių klaidų, tačiau jau keletą metų kiekvienas išorinės reklamos stendo maketas pirmiausia turi pereiti griežtą cenzūrą, tik tuomet jis atsiduria viešumoje.

"Kone kas trečia reklama yra su klaidomis. Daromos tiek rašybos, tiek skyrybos klaidos. Verslininkai, teikiantys aplinkos tvarkymo paslaugas, vis dar neišmoksta, kad žodis "gerbūvis" yra nevartotinas", – tvirtino A.Chrustaliova.

Dar viena problema yra ta, kad verslininkai žavisi angliškais pavadinimais, kurių pagal taisykles nevalia rašyti įmonių iškabose.

Myli ne žmogų, o maistą

Klaipėdiečiams užkliūva vieno prekybos tinklo skelbiamas šūkis – "Mes mylime maistą". Toks posakis lituanistams primena vertalą iš rusų kalbos.

"Įprasta, kad mes mylime gyvus objektus. Tačiau tiesa ta, kad šis šūkis yra registruotas kaip prekės ženklas. Jei ženklas registruotas Lietuvos valstybiniame arba Europos valstybiniame patentų biure, jam nėra taikomas taisyklingumo kriterijus", – pabrėžė A.Chrustaliova.

Dažnokai verslininkai net ir gudrauja, ypač dėl to, kad niekaip negali atsispirti užsienio kalbomis parašytų užrašų.

"Tačiau tokiu atveju, tai jau nebe užrašas, o ženklas. Deja, patentų biuruose nėra lietuvių kalbos specialistų, todėl "mes mylime maistą". Buvo diskusijų ir dėl prekybos tinklo "Maxima" pavadinimo. Tačiau tai yra prekės ženklas", – pastebėjo A.Chrustaliova.

Itališka duona virto "čiabata"

A.Chrustaliova aiškino, kad, užuot prekes vadinus užsienio kalbos žodžiais, jau būtų laikas jas imti vadinti lietuviškais atitikmenimis.

"Pirkėjai pamėgtą itališką duoną "chiabatta" turėtų vadinti čiabatà. "Cappuccino" kava turėtų būti vadinama kapučinu, kapučino kava, taip, kaip ir "gaspačas" arba ispaniška trintinė", – pastebėjo A.Chrustaliova.

Makaronų padažą "carbonara" reikia vadinti karbonarišku padažu.

Indiškas padažas vadinamas čatniu. "Driftą" siūloma keisti į šonaslydį. "Face control" turi virsti nuožvalga arba išvaizdos kontrole. "Pica calcoze" turi būti vadinama perlenkiama pica.

Per metus – 40 patikrinimų

O kas turėtų prisiimti kaltę dėl klaidų pačios savivaldybės skelbiamoje informacijoje, A.Chrustaliova negalėjo atsakyti.

"Mėginsiu klausti Miesto tvarkymo skyriaus, kas užsakė šiuos stendus ir kas juos pastatė paplūdimyje", – žadėjo vyriausioji kalbos tvarkytoja.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė kėlė versiją, kad nuorodas ir stendus veikiausiai užsakė paplūdimius prižiūrintieji, vadinasi, biudžetinė įstaiga "Klaipėdos paplūdimiai".

"Tai nėra išorinės reklamos stendas, tai yra informacinis ženklas, jam negalioja išorinės reklamos taisyklės. Visa vizualinė informacija pereina per vyriausiojo dailininko rankas. Gal jis galėtų atsakyti, kaip tokios nuorodos su klaidomis atsirado?" – retoriškai klausė K.Vintilaitė.

"Kiekvieną savaitę mūsų skyriaus tarnautojai važiuoja per miestą tam tikru maršrutu ir fiksuoja išorinės reklamos taisyklių pažeidimus. Kiekvieną patikrinimo aktą peržiūri ir kalbos tvarkytoja. Yra daug išorinės reklamos įrenginių, kurie atsirado labai seniai ir galbūt nebuvo derinami", – aiškino K.Vintilaitė.

Kiekvieną išorinę reklamą Klaipėdoje turi suderinti vyriausiasis miesto dailininkas ir kalbos tvarkytoja.

2013 metais Viešosios tvarkos skyrius surašė 505 protokolus dėl išorinės reklamos taisyklių pažeidimų. 2014 metais pasitaikė 230 pažeidimų, o 2015-aisiais – 212.

"Tačiau vien šiemet jau surašyti 47 protokolai. Per metus surengta 40 patikrinimų, šiemet – 7 patikrinimai", – skaičiavo K.Vintilaitė.

Nėra parašo – nėra atsakomybės

Peržvelgęs klaipėdiečio nuotraukas, kuriose užfiksuotos klaidos, vyriausiasis miesto dailininkas Mindaugas Petrulis ėmė krizenti.

"Net ir žodyje "ir" galima klaidą padaryti. Žinau, kur ta nuoroda į pliažą. Bet pagal įstatymus, kontrolę, ar laikomasi lietuvių kalbos taisyklių, vykdo Viešosios tvarkos skyrius. Visi tekstiniai vieši užrašai yra vertinami šio skyriaus", – atsakomybės kratėsi M.Petrulis.

Jis įtarė, kad galbūt kas nors informacinius stendus atnaujino be atsakingų asmenų žinios.

"Neįsivaizduoju, kaip tai galėjo nutikti. Gal prieš sezono pradžią kas nors ką nors pertvarkė? Vieni projektuoja, o kiti gamina. Įdomu, kas gamino tuos stendus? Dailininkas po savo kūriniu pasirašo. Tačiau labai dažnai net ir projektuotojas savo parašo nededa. Jei kiekvienas dėtų parašą, tai tektų atsakyti, jei ką", – tvirtino M.Petrulis.