„Jų techninės galimybės leidžia ugniagesiams greičiau prisijungti prie vandentiekio“, – paaiškino bendrovės „Klaipėdos vanduo“ komunikacijos vadovė Gintarė Butkienė.

Modernūs, naujausius ES standartus atitinkantys antžeminiai hidrantai įrengti rekonstruojant vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklus.

„Žiemą net ir per didžiausius šalčius jie neužšals. Be to, jie atsparesni už įprastus. Atsitrenkus automobiliui vanduo nepasileis savaime bėgti“, – paaiškino G.Butkienė.

Hidrantai mieste iki šiol yra nepamainomi ugniagesių pagalbininkai.

„Aišku, ugniagesiai atvažiuoja jau prisipylę vandens į cisternas. Bet jį išpila per kelias minutes. Kaimiškose vietovėse yra tvenkiniai. O mieste pagrindinis vandens šaltinis yra hidrantai“, – paaiškino Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nors patyrę ugniagesiai mintinai žino, kur mieste prijungti vandens žarnas, kartais hidrantų tenka paieškoti ilgiau.

„Jei žiemą nenukastas sniegas, ypač naktį, rasti hidrantą tiesiog neįmanoma“, – sakė A.Maslauskienė.

Tačiau didžiausias gaisrininkų priešas – mašinomis užstatyti ankšti kiemai ir gatvės.

„Dažniausiai susiduriame su privažiavimo problema. Automobiliai labai arti ir tankiai sustatyti. O gaisrinės mašinai pravažiuoti ar pasistatyti įrangą reikia tikrai ne vieno ir net ne trijų metrų“, – tikino A.Maslauskienė.

Vairuotojų neapdairiai paliktos mašinos iš ugniagesių atima ne vieną brangią minutę.

„Jei nėra labai skubu, pasitelkiame policijos pagalbą. Bet ne kartą yra tekę ir patiems traukti automobilius. Žmonių saugumas yra svarbiausia. Gaisre ir kelios minutės gali būti per daug“, – teigė A.Maslauskienė.

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“, rekonstruodama nuotekas, iš viso įrengė septynis modernius hidrantus. Dar dešimt jų pastatyta po žeme.

Daugiausia neįprastos formos hidrantų yra Bangų ir Gluosnių gatvėse.