Nemokamos šakelės skatina  atsakingesnį požiūrį į gamtą

Pernai miškininkai visoje Lietuvoje išdalijo daugiau nei 100 tūkst. eglišakių. Pasak Valstybinių miškų urėdijos Kretingos padalinio vadovo Tomo Zaleckio, Klaipėda yra tarsi karštasis taškas – čia šakelės yra itin paklausios. „Šiemet jau darėme vieną įžanginę akciją lapkričio mėnesį, ten girininkų dalijamų eglišakių intencija buvo labiau skirta dekoratyviniams augalams apdengti. Tuosyk vien Klaipėdoje išdalijome 5,5 tūkstančio šakų“, – komentuoja T. Zaleckis.

Kita šakų dalijimo akcija Klaipėdoje vyks gruodžio 20 d. 12 val. Teatro aikštėje. „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ – taip simboliškai pavadinta iniciatyva, kuria miškininkai siekia ne tik padėti nemokamai papuošti namus, bet ir apsaugoti gamtą. Tikimasi, jog ši akcija iš dalies padės ugdyti ir šalies gyventojų sąmoningumą dėl savavališko eglučių kirtimo ir šakelių laužymo miškuose.

Eglučių epicentras –  prekybos centruose

Kalbintas Klaipėdos girininko pavaduotojas Tomas Pučinskas teigia, kad pačioje girininkijoje kol kas juntamas gan kuklus susidomėjimas. „Taip, eglučių parduodame, bet nepasakyčiau, kad nespėjame tvarkytis su užsakymais. Turime tiek vazoninių, tiek kirstų eglių. Kaip visuomet, didžiausia paklausa yra paprastųjų, atsiranda vienas kitas pirkėjas, norintis sidabrinės eglės“, – pasakoja T.Pučinskas.

Anot vyro, didžiulę konkurenciją girininkijoje parduodamoms eglėms sudaro netoliese esantys prekybos centrai ir jų siūlomas kalėdinių žaliaskarių asortimentas. „Turbūt žmonėms ten ne pigiau, bet patogiau –  atvažiuoja apsipirkti ir eglę kartu išsirenka. Sakyčiau, pas mus tikrai visiems prieinamos kainos – už keletą eurų galima įsigyti nedidelę, iki 1 metro aukščio eglę. Didesnės, žinoma, gali atsieiti ir daugiau, bet kainos visur gana panašios“,  – įsitikinęs T.Pučinskas.

O štai uostamiesčio didieji prekybos centrai pirkėjams siūlo ne tik platų žaliaskarių asortimentą, bet ir patrauklias kainas ir kur ne kur prasidėjusias akcijas. Čia daug ką masina mažosios vazoninės eglutės, kuriomis pasipuošti galima net darbo stalą. Jų kainos simbolinės – siekia apie keletą eurų. Daugelis centrų savo pasiūloje, be tradicinių eglučių, turi ir tautiečių pamėgtų kalėdinių medelių – kėnių. Jų kainos skiriasi priklausomai nuo dydžio, tačiau populiariausi – apie metro dydžio kėniai  prienama kaina, už kelias dešimtis eurų. Kiek brangesnės visuose centruose yra sidabrinės eglės, pasižyminčios žalsvu ar melsvu atspalviu ir stambesnėmis šakomis.

Turgaus prekeiviai taip pat kasmet siūlo įsigyti kalėdinių eglučių. Čia dominuoja paprastosios „lietuviškos“ eglės ir jų šakelės.

Miestiečių tradicijos  ir požiūris skiriasi

Gatvėje sutikti ir kalbinti uostamiesčio gyventojai apie savo Kalėdų puošybos įpročius kalba skirtingai. Ponia Živilė sakė, kad eglutę jau įsigijusi iš vieno gėlių salono. „Ji nedidelė, bet akį patraukė, nes buvo kukliai papuošta įvairiais egzotiškais augalais, džiovintais apelsinais. Norėjosi kažko išskirtinio, pati taip nebūčiau sugalvojusi“,  – pripažino Živilė, nepanorusi atskleisti eglutės kainos. Jauna mama Asta pasakojo, jog šiemet apsiribos kalėdiniu vainiku, kurį, jei ras laiko, planuoja pinti pati. „Parsinešiu eglišakių ir jas surišiu, įpindama miške rastų kankorėžių, uogų. Norisi kuo natūraliau ir paprasčiau. Mano nuomone, geriau jokios puošmenos nei, tarkime, plastikinė eglutė“, – įsitikinusi Asta. O štai nuosavame name gyvenantis Saulius pažymėjo, kad metai iš metų puošia lauke esančią žaliaskarę. „Turime seną, gražią eglę ir tvirtas tradicijas. Stengiamės susirinkti visa šeima dar iki švenčių – atvažiuoja vaikai, anūkai, tai čia išmonės būna pakankamai, kaip ją papuošti. Gražiausias vaizdas atsiveria sutemus, kai įsižiebia lemputės. Žaisliukų jai reikia daug, bet kai toks pasirinkimas, tai sunkumų nesudaro“, – džiaugiasi ponas Saulius.

Į eglutes žiūrėti  reikia atsakingai

Pasak Klaipėdos urėdijos atstovo, eglutės reikalauja priežiūros, su jomis reikia mokėti elgtis. „Jeigu kiekvienas imtų kirsti jam patikusią miško eglę, būtų žiauru. Tai siaubinga žala gamtai. Mes žinome ir įvertiname, kokias vietas reikia praretinti, kur eglės auga neleistinoje vietoje. Tačiau net ir nusipirkus eglę reikia tinkamai ja pasirūpinti, laistyti. Tie, kas nori vėliau eglę pasisodinti, turi laukti pavasario, kai įšalas būna atslūgęs“, – sako T. Pučinskas.

Nuvilnijus šventėms, žmonių prašoma nemesti nupuoštų medžių į bendrų buitinių atliekų konteinerius, nepalikti šalia jų ar tiesiog namų kiemuose. Sausį daugiau kaip savaitę didžiuosiuose miestuose, tarp jų ir Klaipėdoje, bus įrengti specialūs konteineriai, skirti eglutėms išmesti.