Sulaukė didelio populiarumo

Iškilmingo minėjimo metu Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos bendruomenę sukakties proga sveikino dalininkų atstovai – švietimo ministrė Audronė Pitrėnienė ir įmonės "Vakarų santechnika" direktorius Mindaugas Prialgauskas.

Už darbą dėkojo ir gyvuoti dar daug metų linkėjo miesto meras Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, įmonės "Vakarų laivų gamykla" generalinis direktorius ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos "Linpra" viceprezidentas Arnoldas Šileika.

Daug šiltų atsiliepimų mokyklos bendruomenė sulaukė iš Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentės Elenos Pelakauskienės, sėkmės darbe linkėjo Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos tarybos narė, Klaipėdos technologijų mokymo centro direktorė Violeta Petrušienė, konstruktyvų bendradarbiavimą su socialiniais partneriais minėjo Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Rima Mickevičienė, Klaipėdos valstybinės kolegijos Technologijų fakulteto dekanė Jūratė Vaitekonienė.

Prisiminimais dalijosi buvę mokyklos vadovai, mokiniai. Gerų žodžių negailėjo dabar besimokantys mokiniai ir jų tėvai. Šventinį renginį praskaidrino Žvejų rūmų mišrus choras "Cantare", kuriam vadovauja vadovas Artūras Dambrauskas, ir Klaipėdos muzikinio teatro solisto Mindaugo Rojaus programa.

Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos direktorius Arvydas Vaitkus tvirtino, kad ši sukaktis įstaigai – labai svarbi. Pasak vadovo, gyvuoti tiek metų jai leido naujovių nebijojimas, operatyvus reagavimas į rinkos pokyčius. Tokia praktika įstaigoje vadovautasi visą jos gyvavimo istoriją.

Prieš 80 metų uostamiestyje buvo įsteigta Klaipėdos valstybinė amatų mokykla. Jos iniciatorius – politikas, diplomatas, švietėjas, visuomenininkas Ernestas Galvanauskas.

Mokykla iš karto sulaukė didelio populiarumo. Pirmą kartą gauta 300 prašymų mokytis įstaigoje, bet buvo priimta tik pusė. Klaipėdos valstybinė amatų mokykla laikyta didžiausia tokio tipo įstaiga Baltijos šalyse.

"Tuo laiku Klaipėdoje pradėjo vystytis pramonė. Reikėjo specialistų, o paruošti kam jų nebuvo. Tad buvo įsteigta amatų mokykla", – pasakojo A.Vaitkus.

Išlaikė savo kryptį

1939 m., kai Lietuva buvo priversta grąžinti Klaipėdos kraštą Vokietijai, Klaipėdos valstybinės amatų mokyklos veikla buvo sustabdyta. Šešerius metus apie įstaigą nebuvo jokių žinių. Tačiau dalis jos turto išsaugota. Tad 1945 m. mokykla atnaujino veiklą.

Vėliau ne kartą buvo keičiamas įstaigos pavadinimas, ji buvo pertvarkoma. Prieš 35 metus veikė net dvi atskiros mokyklos – Laivų statybos ir Laivų remonto. Tačiau nuo 1996 m. situacija pasikeitė, ir įstaigos buvo sujungtos.

A.Vaitkus džiaugėsi, kad per 80 metų mokykla išlaikė savo kryptį – toliau orientuojasi į laivų statybą, remontą, inžinerinę pramonę.

"Tuo mes skiriamės nuo kitų mokyklų" – atkreipė dėmesį direktorius.

Įstaigoje galima įgyti keturiolika specialybių. Vadovas pabrėžė, kad pastarosios – labai lanksčios.

Mokyklą baigę specialistai gali dirbti ne tik laivų statybos ar remonto įmonėse, bet ir civilinės statybos sektoriuje: statybų, kelius tiesiančiose, tiltus statančiose, konstrukcijas gaminančiose ar panašią veiklą vykdančiose įmonėse.

"Persikvalifikuoti nėra sudėtinga. Juolab kad laivus statantiems, remontuojantiems ar technologijas juose diegiantiems specialistams keliami aukštesni reikalavimai nei civilinės statybos specialistams", – tvirtino direktorius.

Pasiekimas – modernus centras

Pasak A.Vaitkaus, pastaruoju metu vėl didėja susidomėjimas mokyklos specialybėmis. Jas vis dažniau renkasi ne tik jaunimas, bet ir suaugusieji, kurie nori įgyti naują specialybę ar persikvalifikuoti. Šiuo metu įstaigoje mokosi apie 400 mokinių.

"Tam įtakos turi ir atsigaunanti pramonė, laivų statybos sektorius, ir specialybių lankstumas", – teigė vadovas.

A.Vaitkus akcentavo, kad būtent operatyvus reagavimas į pokyčius rinkoje padėjo mokyklai gyvuoti tiek metų. Išaugus specialistų paklausai, įstaiga buvo plečiama, sumažėjus – vėl atsižvelgiama į situaciją. Per tiek metų keitėsi darbo specifika, atitinkamai koreguotos ir mokymo programos.

"Aktyviai bendradarbiaujame ir su Klaipėdos darbo birža. Stebime, kokių specialistų trūksta, reaguojame ir stengiamės prisidėti prie nedarbo mažinimo", – komentavo vadovas.

Siekiant ugdyti kuo profesionalesnius specialistus, prieš pusmetį atnaujintas įstaigos Inžinerinės pramonės sektoriaus praktinio mokymo centras. Mokiniai džiaugiasi ne tik suremontuotomis patalpomis, bet ir modernia įranga.

"Tai vienas didesnių pasiekimų per 80 metų. Investuojant toliau, centras, kuris ruošia inžinerinės pramonės specialistus, taptų vienu stipriausių regione", – pabrėžė vadovas.