Jau netrukus uostamiesčio policininkai dirbs sykiu su tarnauti išmokytais belgų aviganiais Puma ir Zoro. Net 10 savaičių kursus baigę šunys simboliškai prilyginami Policijos mokyklos absolventams.

Geresni už Reksą

Žinodami, kad kituose miestuose policininkai, dirbantys su šunimis, sulaukė gyventojų pagarbos bei pripažinimo, uostamiesčio patrulinės tarnybos pareigūnai taip pat ne kartą svarstė tokią galimybę.

Patruliai prisimena, kaip gimė mintis augintis tarnybinius šunis. Nelengva tarnyba būtų kur kas efektyvesnė, jei pareigūnai turėtų patikimus keturkojus pagalbininkus.

Patrulių rinktinės pareigūnai – sutuoktiniai Egidijus ir Ana Šlekoniai subrandino mintį užauginti tarnybai policijoje šuniukus ir šio darbo ėmėsi patys.

Ko gero, tada, kai pora apsisprendė tapti kinologais, nė neįtarė, kad keturkojai taps ne tik jų tarnybos pagalbininkais, bet ir šeimos nariais.

„Visada svajojau turėti šunį, bet nesižaviu dekoratyvinėmis veislėmis. Man šuo turi būti didelis, stiprus, protingas, ištvermingas ir judrus. Maniau, tokie yra vokiečių aviganiai, bet dabar žinau – belgų aviganiai, kitaip vadinami malinua, yra dešimt kartų greitesnės reakcijos ir sumanesni. Sunkiai įsivaizduočiau savo gyvenimą be Pumos“, – atviravo Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobilaus būrio vyresnioji patrulė A.Šlekonė.

Šuniukai laikė egzaminą

Sutuoktiniai Šlekoniai prieš porą metų veislyne įsigijo du vienos vados poros mėnesių šunelius, patys sugalvojo jiems vardus ir pasiskyrė, kad Egidijus bus Zoro šeimininkas, o Ana augins Pumą.

Taip už miesto gyvenančioje šeimoje atsirado du judrūs ir daug dėmesio bei jėgų reikalaujantys augintiniai.

„Kad galėtume su šunimis dirbti, turime tapti jiems autoritetais. Todėl, nors gyvename drauge, kiekvienas šeriame ir dresuojame savo šunį. Drauge būname darbe ir namuose, jie mums – lyg vaikai, – pasakojo Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis E.Šlekonis. – Kai šuniukai truputį paaugo, laikė pirmąjį egzaminą – Kinologijos centre buvo testuojami. Kaip ne kiekvienas žmogus gali dirbti policijoje, taip ne kiekvienas šuo gali tapti tarnybiniu. Vos pusketvirto mėnesio amžiaus šuniukai įrodė, kad atitinka visus reikalavimus.“

Šunys mokomi nuolat, keliskart per savaitę. Kinologijos centre Vilniuje mokėsi abu keturkojų šeimininkai ir jų augintiniai. Įgytas žinias pareigūnai taikė mokydami aviganius Klaipėdoje.

Tačiau tuo jų lavinimas nesibaigė, keturkojai bus mokomi visą gyvenimą. Jei nepatirs traumų ir neužklups ligos, belgų aviganiai gali tarnauti žmonių labui ne mažiau nei dešimtį metų.

Degančio kraujo šunys

„Šitie šunys labai imlūs mokslui. Jie visą laiką nori bendrauti su šeimininku, lengvai pasiduoda dresuojami. Mokymo metu modeliuojame realias situacijas. Pavyzdžiui, ieškoti pasiklydusio žmogaus. Iš kolegų, dirbančių kituose miestuose, žinome, kad šiemet labai dažnai teko ieškoti miškuose pasiklydusių žmonių. Ypač malonu, kai augintiniai randa gyvus žmones ir nereikia kviesti lavonų ieškoti išmokytus šunis“, – tikino kinologas.

Šuns uoslės kol kas nepralenkė joks įrenginys ar mechanizmas. Dar viena tarnybinių šunų vertė – paleisto šūvio negali sugrąžinti, o šunį bet kurią akimirką gali pasikviesti atgal.

Zoro ir Puma gatvėse nepatruliuos, jie į tarnybą bus vežami specialiu transportu su vėdinimo sistema. Nes pavargęs, perkaitęs šuo užduoties gali ir neatlikti. Jie talkins pareigūnams sulaikant įtariamuosius, saugant juos iki atvyks policijos pastiprinimas.

„Kai policininkas dirba su šunimi, žmonėms nekyla noras priešintis“, – sutartinai tikino patruliai.

Pareigūnai pasakojo, kad sunkiai iš išorės atskiriami augintiniai – nevienodo būdo. Zoro yra šiurkštesnių judesių, tikras patinas, mėgsta žaisti kamuoliuku, o Puma kur kas grakštesnė, jai labiau patinka tampyti pele vadinamą daiktą.

Puma ir Zoro be galo judrūs ir nenustygstantys vietoje, kaip sako jų šeimininkai, – degančio kraujo šunys. Kol jie yra aptvare ar mašinoje, elgiasi ramiai, tačiau išvesti į lauką su pavadėliu supranta, kad tuoj reikės vykdyti užduotį ir todėl nenustygsta.

Ar mauti augintiniams antsnukį, turi nuspręsti šeimininkas.

Tapo partneriais

Prieš savaitę Šlekonių augintiniai gavo diplomus. Vakar Puma jau dirbo kartu su šeimininke.

Patrulių rinktinės vadas Igoris Lapinšas neslėpė pasididžiavimo pavaldiniais ir tikino neabejojąs, kad Puma ir Zoro taps puikiais pagalbininkais ir nenuvils uostamiesčio gyventojų.

„Labai ilgai Klaipėdos patruliai neturėjo tarnybinių šunų. Anksčiau dirbę žmonės nebuvo tokie aistringi kinologai kaip Egidijus ir Ana, todėl šunų teko atsisakyti. Viskas priklauso nuo žmonių, o Šlekoniai yra tikri fanatikai“, – gyrė pavaldinius I.Lapinšas.

A.Šlekonės riešas išmargintas mėlynių. Jauna moteris atvirauja pabandžiusi savo augintinę dresuoti be tam skirtos rankovės.

„Ji sugriebė ranką tvirtai, bet jos neperkando, o tai rodo šuns intelektą. Tokiais dantimis jai rankos kaulą sutriuškinti būtų vieni juokai“, – pasakojo apie augintinę jauna moteris.

Šlekoniai supranta, kad dirbdami su šunimis bus įpareigoti bet kuriuo paros metu, nepaisant laisvadienių ar atostogų, skubėti, jei bus gautas pagalbos prašymas.

Sutuoktiniai įsigijo belgų aviganius už savus pinigus, tačiau viską, ko keturkojams reikia, parūpina policija: pašarą, būdas, dresavimo priemones bei pavadėlius.

„Jie dabar tokie pat policininkai, kaip ir mes, nes liemenes turi. Dabar mes – partneriai“, – konstatavo E.Šlekonis.