Garbaus amžiaus gyventojai pajuto, kad 2015-ieji Klaipėdoje buvo Senjorų metai. Klaipėdiečiai buvo įtraukti į daugybę veiklų, edukacinių užsiėmimų, dalyvavo renginiuose, gerino sveikatą, mokėsi, patobulinta ir jiems reikalinga infrastruktūra. Projekto iniciatorių teigimu, nuveikti darbai – ne pabaiga, nes rūpinimasis senjorais nenutrūks ir ateityje.

Parodė išskirtinį dėmesį

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas prisiminė, kad daugiau nei prieš metus priimtas spendimas 2015-uosius paskelbti Senjorų metais iš pradžių buvo sutiktas nevienareikšmiškai.

Esą kilo klausimų, ar ši iniciatyva prigis, sulauks dėmesio, kaip pavyks ją įgyvendinti. Meras prisiminė, kad kiekvienus metus dedikuojant tam tikrai grupei žmonių, socialinei sričiai kyla natūralių klausimų, dvejonių.

"Dabar, besibaigiant kalendoriniams metams, drąsiai galiu pasakyti, kad idėja brandaus amžiaus klaipėdiečiams skirti ypatingą dėmesį pasiteisino su kaupu. 2015-aisiais dalyvavau ne viename senjorams skirtame renginyje ir pastebėjau švytinčias jų akis", – kalbėjo uostamiesčio vadovas, pridurdamas, kad Senjorų metų idėja buvo įgyvendinta sėkmingai.

Kaip teigė V.Grubliauskas, per 2015 m. pagyvenusius klaipėdiečius džiugino itin daug renginių, projektų, buvo sutvarkyta, patobulinta ar sukurta nauja senjorams pritaikyta infrastruktūra.

"Apie pokyčius gal labiau galėtų pasisakyti patys klaipėdiečiai. Tačiau be nuveiktų darbų, suorganizuotų renginių norėčiau akcentuoti ir ne ką mažiau svarbią kitą pusę. Šie metai palieka ne tik įgyvendintų projektų, iniciatyvų sąrašą, bet ir emocinę pusę – skleistą atjautą, supratimą, parodytą dėmesį neretai itin jautriai socialinei žmonių grupei", – akcentavo pašnekovas.

Anot V.Grubliausko, iniciatyva 2015-uosius paskelbti Senjorų metais tapo unikalia ir Lietuvos kontekste. Nė vienas miestas tokios idėjos dar nebuvo iškėlęs ir įgyvendinęs.

"Tačiau stebėtis nereikėtų, uostamiestis visada išsiskyrė kaip aktyvus, idėjų kupinas, novatoriškas ir kitokiu aspektu žvelgiantis miestas", – teigė Klaipėdos meras.

Dėmesio netrūks ir ateityje

Pasak jo, Senjorų metai ne tik paliko gilų pėdsaką pagyvenusių žmonių gyvenime, bet ir sukūrė išliekamąją vertę. Tai, mero teigimu, didelis pasiekimas.

"Per šiuos metus, kaip vieną svarbesnių įvykių, reikėtų įvardyti uostamiestyje atidarytus Bendruomenės namus, kuriuose norintieji gali praleisti laiką, pabendrauti. Tačiau labiausiai džiugina švytinčios senjorų akys", – kalbėjo miesto vadovas.

Kaip teigė meras, nereikėtų galvoti, kad su finišuojančiais Senjorų metais nutrūks ir dėmesys šiai socialinei grupei.

"Tobulinti brandaus amžiaus žmonių gyvenimą privalo tapti nenutrūkstamu Klaipėdos siekiu. Esu įsitikinęs, kad ir ateityje uostamiesčio senjorai jaus išskirtinį rūpinimąsi jais", – sakė V.Grubliauskas.

Žingsnis – teisingas

Apibendrindama 2015-uosius, Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė pabrėžė, kad sumanymas metus dedikuoti senjorams buvo teisingas.

"Manau, kad žengėme teisingą žingsnį. Žinoma, dėmesio ir jaunimui niekada nebus per daug, tačiau vyresniam žmogui jo ypač reikia. Sulaukęs pensinio amžiaus kiekvienas pajaučia, kad turi daugiau laisvo laiko. O mūsų visuomenėje infrastruktūra dar nėra pritaikyta senjorams. Žmonės tiesiog nežinodavo, kaip galima gyventi išėjus į užtarnautą poilsį. Šie metai bei įgyvendintos iniciatyvos ir tapo įrodymu, kad pagyvenę žmonės gali švęsti ir būti ne mažiau aktyvūs nei jaunuoliai", – kalbėjo A.Daujotienė.

Anot jos, Senjorų metai taip pat parodė, kad įvairių veiklų organizavimui reikia ne tiek ir daug, daugiausia – idėjų ir noro.

"Esu įsitikinusi, kad brandaus amžiaus žmonėms svarbiausias yra užimtumas. Tai jiems šiais metais ir buvo suteikta", – sakė departamento direktorė.

Tapo įrankiu

A.Daujotienės įsitikinimu, bene labiausiai džiuginantis pasiektas rezultatas – proga senjorams parodyti alternatyvaus gyvenimo pavyzdį.

"Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras visų sveikata nepasirūpins, tačiau įstaigos organizuojami užsiėmimai parodė, kad galima gyventi sveikiau, patiems daugiau judėti, sveikiau maitintis. Atidaryti Bendruomenės namai nereiškia, kad visas miestas turi naudotis viena sale. Tačiau ši iniciatyva turėtų paskatinti žmones ieškoti bendraminčių, kolegų, kurie padėtų pasirūpinti vieta, skirta renginiams", – ragino A.Daujotienė.

Pašnekovė Senjorų metus prilygino į rankas duotam įrankiui.

"Mes tiesiog parodėme, suteikėme pavyzdį, kad gali būti ir kitaip, kad turėtume ieškoti patys, nes galime daug. Kažkas pradėjo šokti, lankyti baseiną, vaikščioti su lazdomis. Žinoma, visada bus ir daugiau, ir mažiau patenkintųjų. Tačiau būtina pabrėžti, kad nors veiklų yra daug, būtina ir pačių žmonių iniciatyva", – pabrėžė A.Daujotienė.

"Užkrėtė" aplinkinius

Departamento direktorė įžvelgė ir dar vieną svarbų Senjorų metų pliusą. Savivaldybė, organizuodama renginius bei veiklas pagyvenusiems žmonėms, idėjomis ir iniciatyva užkrėtė ir aplinkinius.

Per šiuos metus bendruomenės, įvairios organizacijos, pavieniai asmenys klaipėdiečiams sukūrė ne viena įspūdingą šventę.

"Pavyzdžiui, Vasaros estradoje senjorams buvo surengta šokių fiesta, pirmą kartą Klaipėdos universiteto galvosūkių mėgėjų klubas "Azartas" ir Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka norinčiuosius pakvietė į protų mūšį", – vardijo A.Daujotienė.

Pasak jos, norėtųsi, kad šios ir daug kitų iniciatyvų gyvuotų ir ateityje.

"Tam, kad vyresni žmonės jaustų dėmesį ir turėtų galimybių prasmingai bei aktyviai praleisti laiką, nebūtina skelbti dar vienų Senjorų metų. Įvairūs projektai turi būti vykdomi visą laiką. Senjorai tiesiog turi jaustis visavertiškai. Tik linkėčiau, kad ir patiems jiems netrūktų iniciatyvos. O pagalbos ranką, organizuojant renginius ar įgyvendinant kitus projektus, visada ištiesime", – neslėpė pašnekovė.

Atidarė namus

A.Daujotienė džiaugėsi, kad vienu svarbiausiu metų įvykiu galima įvardyti buvusiose A.Rubliovo mokyklos patalpose įkurtus Bendruomenės namus.

Maždaug 1,1 tūkst. kv. metrų ploto patalpos pertvarkytos į daugiafunkcę erdvę įvairiems renginiams, susitikimams ir kitoms bendruomeninėms veikoms. Bendrai čia įrengtos dvi renginių ir repeticijų salės, keturios įvairiems užsiėmimams ar susibūrimams skirtos patalpos bei įvairios kitos veiklai užtikrinti reikalingos patalpos.

Bendruomenės namų patalpų remontui ir įrengimui panaudota beveik 110 tūkst. eurų. Beje, ateityje ši erdvė turėtų būti skirta ne tik senjorų, bet ir kitų vietos ar miesto bendruomenių poreikiams.

Bendruomenės namų atidarymą spalio mėnesį vainikavo didelis renginys. Tąkart buvo suorganizuota konferencija, į kurią sugužėjo maždaug 100 dalyvių iš įvairių miesto nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su senjorais, miesto politikai, savivaldybės įstaigų ir administracijos darbuotojai.

Renginio metu susirinkusiesiems buvo pristatyta ir sociologų dr. doc. Liutauro Kraniausko kartu su dr. doc. Faustu Stepukoniu atliktas tyrimas, sudėtas į studiją "Kaip jaučiasi senjorai Klaipėdos mieste". Visai neseniai šis leidinys buvo išspausdintas.

Klaipėdoje gyventi gera

Rezultatai apie pagyvenusius Klaipėdos žmones atskleidė įdomių faktų. Senjorai uostamiestyje dabar sudaro 18,5 proc. gyventojų, tačiau manoma, jog po dešimtmečio šis skaičius išaugs iki 26 proc.

Tyrimo metu apklausti senjorai, gyvenantys naujamiestyje, senamiestyje, centrinėje dalyje ir dviejuose pietiniuose rajonuose. Kalbant apie diskriminaciją, išsiaiškinta, jog net 33 proc. pensininkų teigė manantys, kad ji išvis neegzistuoja. Pasiteiravus, ar per metus buvo situacijų, kai su jais elgtasi nepagarbiai, net 51 proc. atsakė "niekada".

Daugiausia nepagarbaus elgesio apraiškų būta šiaurinėje miesto dalyje, o mažiausiai – centrinėje. Palyginti su 2009-ųjų tyrimu, diskriminacijos apraiškų uostamiestyje sumažėjo.

Paklausti, kaip senjorai vertina savo sveikatą, net 42 proc. apklaustųjų teigė, jog jaučiasi blogai, tačiau daugiau negu pusei jų esą nereikalinga reguliari pagalba. Daug tyrimo dalyvių neigiamai vertino ir savo laisvalaikį. Tačiau net 95 proc. tyrimo dalyvių į klausimą, ar Klaipėdoje gyventi yra gera, atsakė teigiamai. Labiausiai gyvenimu uostamiestyje džiaugiasi pietinių rajonų gyventojai, įsikūrę daugiabučiuose.

Rūpinosi sveikata

2015-aisiais aktyviai veiklą, susijusią su brandaus amžiaus klaipėdiečiais, vykdė Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras. Anot jo atstovų, užsiėmimų senjorams tikslas buvo skatinti vyresnio amžiaus žmones rūpintis savo sveikata, būti fiziškai aktyvesniems, išmokti savarankiškai mankštintis namuose, bendrauti, būti iniciatyviems.

Organizuotos veiklos gerino ne tik fizinę, bet ir psichinę bei socialinę sveikatą. Per užsiėmimus susidurta su tam tikrais iššūkiais: naujų dalyvių įtraukimu į veiklas, asmens atsakomybės ugdymu, asmens sveikatos ir fizinių galimybių įsivertinimu ir kt.

Veiklos senjorams buvo skelbiamos kiekvieną mėnesį Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro nemokamų veiklų Klaipėdoje "Ir kūnui, ir sielai" kalendoriuose, "Facebooko" platformoje, Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro svetainėje, žiniasklaidoje.

Per metus Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras suorganizavo 450 užsiėmimų, tarp kurių – kalanetika, šokiai, stuburo stabilizavimo pratimų, Rytų sveikatingumo mankštos, šiaurietiškasis ėjimas, vaikščiojimo grupės, muzikos terapija, veikla baseine, įvairios paskaitos ir seminarai. Minėtuose užsiėmimuose dalyvavo beveik 6 tūkst. senjorų.

Subūrė meilė ir sportas

2015-aisiais Klaipėdos viešojoje bibliotekoje nuvilnijo 19 kultūrinių ir edukacinių renginių. Etnokultūros centras senjorus pakvietė susiburti net 21 kartą. Brandaus amžiaus klaipėdiečiai centre galėjo dalyvauti koncertuose, susitikimuose, kūrybinėse dirbtuvėse, parodose.

Žvejų rūmai senjorus nudžiugino 10-ia, o Klaipėdos koncertų salė – 6 renginiais, kūrybinių dirbtuvių dosnus buvo Kultūrų komunikacijų centras.

Prie pagyvenusiems klaipėdiečiams skirtų veiklų aktyviai prisidėjo ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejus bei Tautinių kultūrų centras.

Nemažo dėmesio susilaukė ir birželio 12–13 d. uostamiesčio sporto bazėse, viešose vietose, parkuose vykusios pirmosios Klaipėdos miesto senjorų atviros sporto žaidynės. Jose 18-oje sporto šakų varžėsi apie 350 senjorų.

Išskirtiniu įvykiu tapo pirmą kartą Lietuvos istorijoje senjorams surengta Auksinių vestuvių šventė. Į unikalų renginį buvo kviečiamos visos senjorų poros, kurios šiemet švenčia savo auksines vestuves, ar kurios prieš 2–3 metus jas jau paminėjo bei kurioms iki bendro gyvenimo 50-mečio likę vos keleri metai.

Spalio pradžioje į šventę sugužėjo net 60 porų. Senjorai buvo pakviesti į salę, kur jų laukė šampanas bei šaunus koncertas. Visą popietę rūmuose skambėjo prieš kelis dešimtmečius populiarios melodijos.

Sutuoktiniai turėjo progą pasijusti tikromis žvaigždėmis – juos fotografavo ir kalbino visas būrys žurnalistų. Senjorai atviravo apie amžinos meilės receptą, dalijo sutarimo receptus ir džiaugėsi susilaukę puikių vaikų bei vaikaičių.

Pagerino infrastruktūrą

Per Senjorų metus iš dalies buvo finansuoti 6 nevyriausybinių organizacijų, dirbančių socialinėje srityje, projektai, kuriems atseikėta 12 957 eurai.

Įgyvendinant projektus buvo suorganizuoti teminiai seminarai, savišvietos, kultūriniai renginiai, susitikimai, stovyklos, skirtos aktyviai veiklai bei kartų (senolių ir vaikų) bendravimui stiprinti, užimtumo veiklos, kelionės, suburtos senjorų savipagalbos grupės, organizuoti apsilankymai muzikiniame teatre, koncertuose, kino teatruose, teikiamos maisto pristatymo į namus bei pavėžėjimo paslaugos. Projektų veikloje dalyvavo apie 1 300 senjorų.

Socialinės paramos skyrius organizavo socialinių projektų, skirtų socialinių paslaugų infrastruktūrai gerinti, dalinio finansavimo konkursą.

Viena iš finansuotų iniciatyvų buvo Telšių vyskupijos "Carito" Klaipėdos regiono globos namų projektas, kurį įgyvendinus atliekami pastato cokolio šiltinimo darbai, fasadinių sienų apšiltinimas ir apdaila, naujų latakų ir lietvamzdžių ant esamo stogo įrengimas. Sumažintos išlaidos globos namų patalpų šildymui. Pagerinta gyvenimo kokybė 39 globos namų gyventojams. Projekto vykdymui skirta 47 339 eurai.

Klaipėdos miesto socialinės paramos centras, neįgaliųjų centras "Klaipėdos lakštutė" savo klientus sveikino įvairių švenčių proga ir nudžiugino spalvingais renginiais.

Lengvatinėmis sąlygomis senjorams buvo organizuojamos ir kelionės laivu maršrutu Klaipėda–Juodkrantė–Nida ir atgal. Šia nuolaida pasinaudojo beveik tūkstantis pagyvenusių žmonių.