Planuojant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukciją, jau svarstoma, kur galėtų prisiglausti muzikuojantys teatralai. Išmėgintas variantas – kultūros centras Žvejų rūmai. Artimiausiu metu iš po savo sparno Klaipėdos dramos teatrą išleisiančios įstaigos tokie planai nedžiugina.

Rūmuose bus laisviau

Jau lapkritį ilgus metus po Žvejų rūmų stogu veikęs Klaipėdos dramos teatras netrukus turėtų apleisti rekonstrukcijos metu namus atstojusias kultūros centro valdas.

"Žmogiškai žinau, kad jie išsikrausto, tačiau kalbant oficialiai – tokios informacijos neturiu. Šį mėnesį teatras pas mus dar turi tris spektaklius, o lapkritį jau nebebus", – pastebėjo kultūros centro Žvejų rūmų direktorius Alvydas Juozas Lenkauskas.

Planuojat Klaipėdos muzikinio teatro rekonstrukciją ir kalbant apie naujos laikinos teatralų pastogės paieškas, jau ne kartą linksniuotas ir Žvejų rūmų pavadinimas.

Optimizmu netrykšta

Konkrečių planų įstaigos vadovas dar nėra gavęs, tačiau jau planuojamas susitikimas su miesto vadovu bei teatrų atstovais, – bus svarstoma ši galimybė.

Vis dėlto vėl tapti laikina teatro prieglauda kultūros centras nesiveržia.

"Kaip Klaipėdos pilietis esu už, o kaip įstaigos vadovas sunkiai juos čia matau", – pripažino A.J.Lenkauskas.

Direktorius pastebėjo, kad čia teatralams dirbti būtų sunku, nes pastatas nėra pritaikytas tokiai veiklai. Be to, sunkumų patirtų ir pats kultūros centras.

"Kai Klaipėdos dramos teatras čia buvo, mes už tai negavome jokių papildomų pinigų, nes savivaldybė patalpas suteikė panaudai. Tai reiškia, kad nėra mokamas nuomos mokestis, o tik komunaliniai mokesčiai", – paaiškino įstaigos vadovas.

Praranda pinigų

Pašnekovo teigimu, tuo metu, kai teatralai repetuoja ar kitaip užima erdves, Žvejų rūmai galėtų organizuoti renginius ir uždirbti lėšų, o priglausdama teatrą įstaiga nepatyrė tik nuostolių.

Tuo atveju, jeigu išsikėlus vienam teatrui jo vietos kultūros centre neužimtų kitas, Žvejų rūmai skelbtų patalpų nuomos konkursą ir uždirbtų du ar tris kartus daugiau. Direktoriaus teigimu, kasmet įstaiga galėjo uždirbti 10–20 tūkst. eurų daugiau nei pavyko priėmus Dramos teatrą.

A.J.Lenkauskas tokį laikiną teatrų gelbėjimo modelį prilygino vargšų gyvenimui.

"Vaikščiojo elgeta su terba, sutiko kitą elgetą su didesne terba ir jam pagelbėjo. Toliau tas elgeta ėjo ir žiūri – dar didesnė elgeta, tai pakvietė ir tą. Elgeta gelbsti elgetas. Bet tas elgeta, kuris gelbsti, dar paeina, o anie – jau ne", – apibendrino A.J.Lenkauskas.

Pašnekovo teigimu, Kultūros ministerija turi suprasti, kad savivaldybė, leisdama vienai įstaigai laikinai glaustis kitoje, teikia didelę paramą, mat priglaudžiančioji tuo metu praranda nemenką dalį uždarbio.