Smulkieji verslininkai įsitikinę, jog sugalvojo unikalų būdą, kaip atgaivinti Klaipėdos turgavietes. Esą reikia sumažinti prekybos vietų nuomą, pinigų numatyti prekyviečių reklamai, naujų paviljonų statybai ir taip bus galima sukurti net tūkstantį naujų darbo vietų. Tačiau turgaviečių administracija tokius siūlymus vadina utopija.

Vilionėms – reklama

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija prirašė du puslapius pasiūlymų, kaip į uostamiesčio turgavietes, kurios priklauso savivaldybei, pritraukti prekybininkų. Šiuos siūlymus šiandien svarstys Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba.

„Tikrai neskaičiavome, kiek kainuotų įgyvendinti visus šiuos siūlymus. Tai tik idėja, kurios tikslas, kažkaip išjudinti turgavietes valdančias bendroves, savivaldybę. Tikrai reikia kažką daryti, nes prekyvietėse smarkiai mažėja ir smulkiųjų verslininkų, ir pirkėjų“, – teigė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininko pavaduotojas, Klaipėdos skyriaus pirmininkas Donatas Botyrius.

Abiem bendrovėms – Naujajam turgui ir Senajam turgui siūloma intensyviai reklamuotis, gerinti įvaizdį.

Turgavietėse esą turėtų būti sumažinti ir prekybos vietų nuomos mokesčiai – ilgalaikiams nuomotojams kaina esą turėtų būti mažinama net 35 proc.

Ragina imti paskolą

Naujajame turguje lauke po stogu esančias prekybos vietas, asociacijos manymu, būtina rekonstruoti į paviljoną, įrengiant atskiras, uždaras 10–15 kvadratinių metrų ploto patalpas, kuriose prekeiviai nuolat galėtų laikyti savo prekes.

Senajame turguje vietoj medinių stoginių taip pat siūloma pastatyti prekybos paviljoną su atskiromis vietomis, kuriose galėtų įsikurti amatininkai, tautodailės, gintaro dirbinių pardavėjai.

Tarp siūlymų – ir daugiau statybos planų. Esą vadinamojoje „Eglės“ turgavietėje reikėtų pastatyti naują ne mažesnį nei 5 tūkst. kvadratinių metrų paviljoną smulkiesiems verslininkams prekiauti pramoninėmis prekėmis, o Senajame turguje rekonstruoti žuvų paviljoną, o į pagrindinį pastatą perkelti vaisių ir daržovių prekybos skyrių.

„Šiuose pasiūlymuose tikrai trūksta logikos, nes jie prieštarauja vienas kitam. Kaip galima sumažinti mokesčius ir sykiu statyti naujus paviljonus. Kokiais pinigais finansuosime statybas, jei dabar surenkamų mokesčių vos užtenka sumokėti už elektrą, šildymą, vandenį. Galiu pasakyti tvirtai, kad prekybos vietų nuomos kainų tikrai nemažinsime, nes jų nedidinome jau ketverius metus“, – teigė Naujojo turgaus direktorės pareigas laikinai einanti Zinaida Karpalo.

Šakės ir debesys

D.Botyrius bandė išaiškinti, kad šiuolaikinė ekonomika paremta principu, jog pirmiausia reikia sukurti sąlygas prekeiviams, o tik tada iš jų rinkti pinigus.

„Be to, turgavietes valdančios bendrovės gali imti paskolas, ieškoti investuotojų“, – variantus siūlė D.Botyrius.

Z.Karpalo tokie siūlymai neatrodė priimtini dėl dviejų priežasčių. Paskolas reikės grąžinti ir dar mokėti palūkanas, o be to, kam statyti naujus paviljonus, jei dabar Naujajame turguje užimta tik apie 50 proc. prekybos vietų.

„Asociacijos išdėstyti pasiūlymai yra braidymas po debesis su šakėmis, o aš mėgstu konkretumą. Reikia įvertinti objektyvias aplinkybes – ir prekeivių, ir pirkėjų turgavietėse sumažėjo ne todėl, kad jos nepatrauklios, o dėl to, jog Klaipėdoje apskritai sumažėjo gyventojų“, – teigė Senojo turgaus direktorė Ramutė Kubilienė.