Klaipėdos ir dar trims šio etnografinio regiono savivaldybėms kilo mintis bendradarbiauti ir pažymint Etnografinių regionų metus kurti Mažosios Lietuvos heraldiką. Vis dėlto uostamiesčiui tinka ne visos šio projekto sąlygos.

Tam, kad būtų sukurti simboliai, uostamiesčio, Klaipėdos rajono, Neringos ir Šilutės rajono savivaldybės turi pasirašyti bendradarbiavimo sutartį. Joje numatoma, kad šio projekto koordinatore taptų Šilutės rajono savivaldybė, kuri ir parengė dokumentą.

Ketvirtadienį posėdžiavusi Klaipėdos savivaldybės taryba turėjo paskelbti verdiktą, ar sutartis bus pasirašoma, tačiau klausimas nė nebuvo svarstytas.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus atstovai tikina, jog sumanymas uostamiesčio politikams bus pristatytas kitame artimiausiame posėdyje. Sprendimas nesvarstyti bendradarbiavimo sutarties buvo priimtas po diskusijų savivaldybės komitetuose.

Finansų ir ekonomikos komitetas parengtai sutarčiai nepritarė, o Ugdymo ir jaunimo reikalų komitetas pritarė su pastaba, kuri iš esmės keistų kai kurias sutarties sąlygas.

„Klausimas vis dar kelia daug diskusijų. Nusprendėme nesikauti“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Pakalniškis.

Pašnekovo teigimu, daugumą politikų pritarti stabdo būtent tai, kad projekto centru numatyta Šilutė. Tarybos nariai siūlo, kad sudarius bendradarbiavimo sutartį centrą išrinktų pačios Mažosios Lietuvos heraldiką drauge kurti nusprendusios savivaldybės.

Šiuo metu uostamiesčio savivaldybė liko aklavietėje, mat nebūdama savivaldybe bendradarbe ji negali teikti pasiūlymų.

„Nemanau, kad sutartis bus keičiama. Kol nesame partneriai, negali būti bendradarbiavimo“, – situaciją apibūdino pašnekovas.

Vis dėlto Kultūros skyriaus atstovo teigimu, projektu domisi ir daugiau savivaldybių, todėl bus diskutuojama ir ieškoma galimų situacijos sprendimo variantų.