Šiųmetė Klaipėdos strategija – tęsti ir baigti pradėtus darbus bei rengtis naujam ES pinigų skirstymo laikotarpiui. Todėl šių metų miesto biudžete nemažai pinigų bus skirta įvairioms galimybių studijoms, techniniams dokumentams parengti.

Įžanga į šiųmečio Klaipėdos biudžeto patvirtinimą – strateginis veiklos planas, kuriam vakar pritarė Finansų ir ekonomikos komiteto nariai.

Plane konkrečiai išdėstyta, kam bus naudojami miesto biudžeto pinigai, lėšos, gautos iš kitų šaltinių.

„Norint įgyvendinti visas plane numatytas priemones reikės apie 500 mln. litų, todėl suprantama, jog pinigai – ne tik iš miesto biudžeto“, – pabrėžė Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė.

Jai antrino Klaipėdos savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė. „Planas – labai ambicingas. Gal kažko, kas suplanuota, ir nepavyks padaryti, tačiau vis tiek bus gerai“, – teigė direktorė.

Strateginiame šių metų veiklos plane – 13 programų, kurioms ir išskirstyti miesto biudžeto pinigai, lėšos iš kitų šaltinių.

Kaip įprasta, daugiausia pinigų bus skirta Ugdymo proceso užtikrinimo programai – beveik 196 mln. litų, įskaitant ir moksleivio krepšelio lėšas.

Tarp numatytų naujovių – įdiegti elektroninio moksleivio bilieto sistemą, pradėti projektuoti darželio „Puriena“ priestatą, kad į jį būtų galima iš uosto rezervinės teritorijos perkraustyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą „Aušrinė“, likusiuose keturiuose darželiuose plastikiniais pakeisti senus langus.

Gausiai finansuoti numatoma ir savivaldybės valdymo programą. Jai daugiau pinigų reikia, nes jau centralizuota savivaldybės biudžetinių įstaigų buhalterija, todėl administracijoje pradėjo dirbti 46 nauji darbuotojai.
„Pinigai iš kitų eilučių perkelti į šią programą, todėl jų sutaupoma, o ne išleidžiama daugiau. Centralizacijos ekonomija šiais metais yra 800 tūkst. litų, ji paskui tik didės“, – dėstė A.Špučienė.

Pinigų šiemet bus skirta ir kelioms galimybių studijoms parengti – Vasaros estrados sutvarkymo ir Atgimimo aikštės koncepcijai.

„Nemažai pinigų išskirstyta įvairiems techniniams dokumentams parengti. Jų reikės jau kitais metais, kai imsime teikti paraiškas ES finansavimui gauti“, – akcentavo I.Butenienė.