Klaipėdos viešose vietose klaidžioja miško gyvūnai – klaipėdiečiai pastebėjo šlitinėjančią apšiurusią lapę. Į miestą iš apylinkių atklystantys gyvūnai dažnai specialiosioms tarnyboms sukelia rūpesčių.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Ona Sokolova ragino nerizikuoti ir neliesti miško žvėrelių. "Žinoma, gaila jų, tačiau nėra aišku, kokiomis ligomis tas žvėrelis gali sirgti", – teigė specialistė.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža tvirtino, kad nei pernai, nei šiemet uostamiestyje nebuvo užfiksuota pasiutligės atvejų. "Tam įtakos turi prevencija. Du kartus per metus yra vykdoma laukinių gyvūnų vakcinacija", – informavo vadovas.

Tačiau jis patarė klaipėdiečiams, kurie pastebėjo mieste besišlaistantį miško gyvūną, apie jį pranešti specialistams.

Į miestą laukiniai žvėrys atklysta iš aplink esančių miškų, laukų, apleistų teritorijų ir apsistoja ten, kur, jų manymu, randa saugią vietą.

Beglobių gyvūnų kontrole besirūpinantys specialistai teigė, kad šiais metais darbo netrūko. Įstaigos "Būk mano draugas" vadovė Galina Kučinskienė pasakojo, jog laukinius gyvūnus mieste tenka ne tik gaudyti, bet ir juos gydyti.

"Tenka šalinti labai daug lavonėlių, dar daugiau – sužeistųjų gydyti", – tvirtino G.Kučinskienė.

Neseniai specialistai uostamiestyje gainiojosi išsekusią lapę, o praėjusią savaitę vyko vaduoti į elektros laidus įsipainiojusios gulbės.

"Turėjome gulbę Tiną Klarą, dabar dar turime ir Luką", – džiaugėsi G.Kučinskienė.

Per šių metų 9 mėnesius Klaipėdos mieste nuo gyvūnų nukentėjo 226 asmenys, iš jų – 129 (57 proc.) apkandžiojo nežinomi keturkojai. Vakcinacija nuo pasiutligės šiemet skirta 161 asmeniui, t.y. 71 proc. visų besikreipusiųjų medicininės pagalbos.