Uostamiestyje vis dažniau organizuojamos vieno ar kito gyvenamojo rajono šventės. Manoma, kad tam įtakos turi bendruomenėms skiriami pinigai ir besimezgantys artimesni ryšiai tarp kaimynų.

Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė džiaugėsi, kad bendruomenės organizuoja savo šventes.

Jos jau vyko Dragūnų, Žolynų kvartaluose, Kauno gatvėje, vadinamajame Žvejybos uosto rajone.

Pasak A.Daujotienės, tokių švenčių ruošimui įtakos turi ir trečius metus bendruomenėms skiriamos lėšos. Žmonės pradėjo pajusti, kad reikia investuoti ne tik į turtą – žaidimų aikšteles, treniruoklius, bet ir į renginius, vaikų vasaros stovyklas, įvairius susibūrimus.
"Tokios šventės tikrai naudingos. Ne tik todėl, kad jų metu susipažįsta kaimynai. Taip yra skatinamas ir bendruomeniškumas. Žmonės supranta, kad reikia labiau saugoti aplinką", – tvirtino direktorė.

A.Daujotienė pasakojo, kad viena Klaipėdos bendruomenė iš jai skirtų pinigų perka dažų, medžiagų ir savo jėgomis remontuos jau pastatytas vaikų žaidimų aikšteles.

"Tai labai gerai pavyzdys. Žmonės, kurie patys sutvarkys aikšteles, labiau jas saugos ir to mokys savo vaikus", – pabrėžė direktorė.
Šilojų gatvės seniūnaitis, vienas iš Dragūnų gyvenamojo kvartalo šventės organizatorių, Aurimas Mockus tvirtino, kad svarbiausia yra iniciatyva.

"Tikrai nebūna taip, kad susirenka šimtas žmonių ir nusprendžia rengti šventę. Atsiranda vienas ar keli, kurie imasi iniciatyvos. Nuo noro viskas ir priklauso", – tvirtino seniūnaitis.

Pasak A.Mockaus, gerai, kad tokiems renginiams skiriamos lėšos. Jo teigimu, tokius renginius gyventojai dažniausiai vertina palankiai.
"Aišku, renginio organizavimui nereikia skirti dešimčių tūkstančių litų. Tokiais atvejais lėšas jau geriau investuoti į išliekamąją vertę turinčius daiktus: žaidimų aikšteles, treniruoklius. Žmonės ir prie jų gali susitikti bei bendrauti. Tačiau smagu, kai pavyksta už kelis tūkstančius litų suorganizuoti šventę bendruomenei ", – pabrėžė A.Mockus.

"Aitvaro" seniūnaitijos seniūnaitis, Baltijos bendruomenės tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Sadeckas tvirtino, kad tokių švenčių organizavimui įtakos turi ir noras suartinti žmones.

"Tokios šventės naudingos. Žmonės ne tik susipažįsta vieni su kitais, smagiai leidžia laiką, bet ir sužino, kas yra seniūnaitijos seniūnaitis, bendruomenės tarybos atstovai. Apie tai negirdėjusiųjų tikrai dar yra", – teigė klaipėdietis.