2010-ųjų liepą, po dvejus metus trukusių statybų, už 13 mln. litų (3,8 mln. eurų) Klaipėdoje atidarytas modernus pėsčiųjų tiltas per geležinkelį.

Jis pastatytas už ES ir bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ lėšas. Tad kurį laiką tiltą prižiūrėjo geležinkelininkai.

Tiltas yra modernus, šaltuoju metų laiku jo danga gali būti šildoma elektra, kad neapledėtų.

Tik jau iš pradžių išryškėjo šio modernumo trūkumai: šildyti tiltą per brangu buvo net tada, kai elektra buvo pigesnė.

Prieš dešimtmetį žiemos mėnesio išlaidų suma už elektrą siekdavo daugiau nei 4 tūkst. eurų (15–16 tūkst. litų).

Tad „Lietuvos geležinkeliai“ nusprendė tiltą perleisti Klaipėdos savivaldybei, nes esą jo labiausiai reikia patogesniam pėsčiųjų ar dviratininkų susisiekimui su šiaurine uostamiesčio dalimi.

Po ilgų ginčų, kurie buvo sprendžiami netgi teismuose, miestas tiltą perėmė.

„Lietuvos geležinkeliai“ buvo įsipareigoję sutvarkyti perduodamo tilto dangą.

Šildyti to tilto neapsimokėjo.

Tai ir buvo padaryta. 2020 m. rugsėjį Vyriausybė nusprendė Klaipėdos savivaldybei perduoti beveik 2,4 mln. eurų likutinės vertės valstybei priklausantį pėsčiųjų tiltą.

Jį kurį laiką prižiūrėjo Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyrius, o nuo šių metų jis perduotas Transporto skyriaus žinion.

Tiltas gali būti šildomas šaltuoju metų laiku, kad neapledėtų ir nebūtų pavojingas žmonėms.

Tačiau Miesto tvarkymo skyriaus atstovai patikino, kad šildymo nejungė, o nusprendė naudotis dangos valymo paslauga, nes išlaidos būtų buvusios ypač didelės.

Vieno šaltojo metų mėnesio suma už elektrą, kuri buvo reikalinga tilto dangos šildymui, pernai siekė net 30 tūkst. eurų.

O mėnesio valymo paslaugos kainuoja tik apie 2 tūkst. eurų.

„Šildyti to tilto neapsimokėjo. Kadangi elektros kainų prognozės nieko gero nežadėjo, nusprendėme geriau intensyviau valyti, kad tilto danga neapledėtų. Kiek žinau, šiemet elektra tilto šildymui nebuvo jungta“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyr. specialistas Karolis Šakarnis.