Socialinis kivirčas, o ne nauda – taip apibūdinama galimybė vietos bendruomenių taryboms klaipėdiečių poreikiams paskirstyti pusę milijono litų. Peštynės dėl litų kyla, nes vieni nori juos išleisti, pavyzdžiui, ekskursijai į Kryžių kalną, o kiti – organizuoti renginius ar asfaltuoti keliukus bei įrengti daugiau vaikų žaidimų aikštelių.

Į asfaltą nekiš

Klaipėdoje pagal vienmandačių rinkimų teritorijas yra sudarytos keturios vietos bendruomenių tarybos – Danės, Baltijos, Marių ir Pajūrio. Joms, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, buvo paskirstyti 515 tūkst. litų, nes tiek pinigų bendruomeniškumui skatinti skyrė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Danės bendruomenei skirta 148 tūkst., Marių – 140 tūkst. 917, Baltijos – 141 tūkst. 280, Pajūrio – 84 tūkst. 623 litai.

Šių teritorijų gyventojai ir jose veikiančios organizacijos iki birželio 20 d. gali teikti paraiškas, kur geriausiai šiuos pinigus išleisti. Vėliau pagal šias paraiškas Vietos bendruomenių tarybos nuspręs, kaip gautus pinigus panaudoti.

Tačiau jau dabar akivaizdu, jog konfliktų, nesutarimų, ginčų nepavyks išvengti, nes paraiškos labai įvairios, o žmonių poreikiai – skirtingi.

„Taryboje sutarėme tik dėl to, jog ne bendruomenės reikalas yra lopyti gatves ir kiemus, o ir pinigų per mažai, todėl į asfaltą jų tikrai nekišime. Tačiau dėl visų kitų paraiškų, iki jas pateikiant savivaldybei, diskutuosime“, – teigė Baltijos vietos bendruomenės tarybos pirmininkas Arnoldas Bučys.

Veš į Kryžių kalną

Jis tvirtino, jog pats asmeniškai teiks paraišką organizuoti kompiuterinio raštingumo kursus senjorams ir socialiai remtiniems žmonėms. „Be to, turiu ir tokią mintį, kad būtų suorganizuota kelionė bendruomenės senjorams į Kryžių kalną. Dviem autobusais pavyktų nuvežti apie 100 žmonių ir, manau, norinčių tikrai atsirastų. Kur išliekamoji vertė? Įspūdžiai, nes su tais pinigais, kuriuos mums skiria, grandiozinių projektų tikrai nepadarysime“, – įsitikinęs A.Bučys.

Tarybos pirmininkas tvirtino, jog netrukus turėtų sulaukti paraiškos skirti pinigų sutvarkyti taką palei Futbolo ir A.Brako dailės mokyklas. „Parke yra takas, kuriuo vaikšto daug žmonių, senolių, o suoliukų nėra. Tad reikia bandyti gauti pinigų jiems pastatyti“, – galimus darbus vardijo pašnekovas.

Dar viena idėja bendruomenės teritorijoje įrengti stendų, kuriuose būtų skelbiama apie būsimus renginius, kita aktuali informacija.

„Norėtume, kad nebūtų nuskriaustas nė vienas rajonas, kad visuose, kur reikia, būtų įrengtos bent minimalios vaikų žaidimų aikštelės. Peštynių dėl pinigų paskirstymo bendruomenėje lyg neturėtų būti, bet, kai pradėsime svarstyti paraiškas, bus matyti, kas vyks“, – į ateitį žvelgė A.Bučys.

Jis tik pageidavo, kad savivaldybės komisijoje, kuri svarstys jau Vietos bendruomenių tarybų pateiktas paraiškas, dalyvautų ir pastarųjų atstovai. „O paskui bus, kad tą atmes, aną atmes, o savo prakiš be jokių motyvų“, – nuogąstavo Baltijos vietos tarybos bendruomenės tarybos pirmininkas.

Įbetonuos lauko treniruoklius

„Gyventojams dar trūksta viešumo apie tai, kad gali teikti paraiškas, kur norėtų, kad būtų panaudoti bendruomenei skirti pinigai. Tačiau skambučių sulaukiu. Gyventojai klausia, ar gali tikėtis, kad bus atnaujintos krepšinio, sporto aikštelės. Visiems siūlau teikti paraiškas, o paskui jas svarstysime“, – teigė Pajūrio vietos bendruomenės tarybos pirmininkas Saulius Liekis.

Jis taip pat tvirtino, jog net nesvarstoma skirti pinigų kiemams asfaltuoti, nes tokių darbų poreikis yra didelis, o pinigų mažai.

„Gal kitais metais imsimės tokių darbų, jei pinigų bus daugiau, o dabar svarbu vaikų žaidimų aikštelės, sporto aikštelės, bendruomenės šventės, saugios kaimynystės kūrimas“, – gaires, kaip paskirstyti pinigus, nubrėžė S.Liekis.

Jo paties idėja – lauko treniruokliai, kokių dar nėra Klaipėdoje. Esą prie kurios nors mokyklos stadione į žemę būtų galima įmontuoti treniruoklius, kokie yra sporto salėje.

Anot S.Liekio, svarbiausia pinigus panaudoti taip, kad žmonės kuo daugiau laiko praleistų lauke ir bendrautų.

„Buvo minčių ir dėl šunų vedžiojimo – nupirkti ir pastatyti dėžių ekskrementams. Žodžiu, minčių yra įvairių, reikia tik sulaukti paraiškų ir jas analizuoti. Jei savivaldybė mūsų pateiktas paraiškas atmes, tuomet ir pasakysime, kad traukiamės, nes kam mes tokie reikalingi, jei į nuomonę neatsižvelgiama. O kol kas vadovaujamės principu, kad jei duoda, tai reikia imti, o jei muša – bėgti. Tikiuosi, kad naujovė skatinti bendruomenes pasiteisins“, – vylėsi S.Liekis.

Pinigų – per mažai

Marių vietos bendruomenės tarybos pirmininkas Andrejus Blinovas tvirtino, jog taryba nusprendė, kad pinigus reikia panaudoti ir ūkiniams, ir socialiniams reikalams.

„Pirmoji paraiška, kurią parašysiu, kad reikia išasfaltuoti ar plytelėmis iškloti keliuką prie Brožynų g. 9 namo Vaidaugų gatvės link. Ten dabar toks smėlis, molis ir kai palyja, pasidaro purvas, tad žmonės turi daryti didelį lankstą, kad pareitų namo“, – savo būsimą paraišką motyvavo A.Blinovas.

Jo teigimu, būtina išasfaltuoti ir dar vieną žmonėms nepatogumų keliantį keliuką.

„Norime pinigus panaudoti taip, kad tai pajustų kuo daugiau bendruomenės narių. Todėl galvojame ir apie bendruomenės švenčių organizavimą“, – teigė A.Blinovas.

Paklaustas, ar dėl pinigų nebus peštynių, nes vieni žmonės nori asfalto, o kiti švenčių, tarybos pirmininkas vylėsi, jog to pavyks išvengti. „Juk esame suaugę žmonės, o ne gyvuliai, tad galime susitarti. Gaila, kad tiek mažai pinigų teskirta. Iš pradžių atrodė, kad jų gana daug, tačiau kai pradėjome skaičiuoti sąnaudas, paaiškėjo, kad pinigų yra labai mažai“, – supratimą apie pinigus dėstė A.Blinovas.

Paskirstė 8 mln. litų

Danės vietos bendruomenės taryba kol kas yra užregistravusi keturias paraiškas gauti finansavimą. Pinigų paprašyta keliui asfaltuoti, vaikų žaidimų aikštelei įrengti ir dviejų organizacijų veiklai.

„Kai taryba susirinkome, svarbiausias tikslas buvo nusistatyti kriterijus, pagal kuriuos skirstysime pinigus, o tai padaryti labai sunku. Neslėpsiu, jog buvo daug debatų. Nors posėdis praėjo sklandžiai, tačiau natūralu, kad kiekvienas tempia į savo pusę, yra simpatijų ir antipatijų“, – atvira buvo Danės vietos bendruomenės tarybos pirmininkė Jurgita Činauskaitė-Cetiner.

Ji tvirtino, jog svarstytas ir itin drastiškas variantas. Teritorijoje, kurią apima Danės vietos bendruomenės taryba, yra 23 seniūnaitijos. „Galvojome visoms joms po lygiai išdalyti tuos 148 tūkst. litų, kurie priklauso bendruomenei. Išeina, kad vienai seniūnaitijai priklauso 6,4 tūkst. O ką už tokius pinigus padarysi? Nieko. Todėl ir stengiamės nustatyti kriterijus, kad būtų tenkinamos tos paraiškos, kuriuos aktualios kuo didesniam bendruomenės narių skaičiui“, – teigė J.Činauskaitė-Cetiner.

Tačiau ji neslėpė, kad dalį paraiškų tikrai teks atmesti, nes pinigų yra skirta tiek, kiek skirta. „Ne milijoną litų juk dalijame, todėl tos dalybos bus labiau socialinis kivirčas, o ne nauda“, – įsitikinusi Danės vietos bendruomenės tarybos pirmininkė.

Vietos bendruomenių savivaldos programa šiemet įgyvendinama pirmą kartą ir visoms 60 šalies savivaldybių Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skyrė 8 mln. litų.

Jei programa bus sėkminga, ją numatoma tęsti ir kitąmet bei skirti tokią pat – 8 mln. litų sumą.