Europos Komisijos valdininkų reikalavimas visuose ES uostuose įvesti vienodas uostų žemės nuomos sąlygas kertasi su Klaipėdos uosto realybe.

Vystymo stabdys

Istoriškai susiklostė, kad uosto žemę Klaipėdoje valdo valstybė per jos įgaliotą instituciją – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją.

Tačiau ant šios žemės statoma krovos, laivų remonto, keleivių priėmimo ir kita įranga, vadinama suprastruktūra, priklauso privačioms kompanijoms.

Daugelyje Vakarų Europos uostų tiek krantines, tiek prie jų esančius sandėlių plotus įrengia žemės nuomininkas – rečiau valstybė, dažniau uostus valdančios savivaldos (municipalinės) institucijos. Po to jos gali išnuomoti tą žemę kartu su įranga konkurso būdu už didžiausią pasiūlytą kainą nustatytam terminui.

Tokį modelį Europos Komisijos valdininkai nori įdiegti visuose ES uostuose. Tačiau Klaipėdos uostui, o gal ir dar daliai kitų jis yra nepriimtinas – stabdytų Klaipėdos uosto vystymą. Likus netgi 10 metų iki žemės nuomos termino pabaigos, kompanijoms nebebūtų prasmės investuoti, nes jos neturėtų jokių garantijų, kad žemės nuomos terminas bus pratęstas. Sunkiau į Klaipėdos uostą būtų pritraukti ir investuotojus.

Dabar Klaipėdos uoste taip pat yra terminuotos žemės nuomos sutartys. Tačiau pasibaigus terminui, pirmumo teisė žemę išsinuomoti suteikiama tam, kuris ją nuomojo, jei jis tvarkingai mokėjo nuomos mokesčius, nedarė nusižengimų.

Iš kur atsirado liberalizmas?

Dažnai Europos Sąjungoje diegiamos įvairios iniciatyvos įgyvendinamos tarsi buldozerio principu. Stengiamasi viską suvienodinti, o jei kas nors to nenori, pradedama spausti galimomis didelėmis sankcijomis.

Kita vertus, ir Lietuvos valdžia stojant į ES yra padariusi klaidų. Ne viskas buvo įvertinta. Praėjus tam tikram laikotarpiui išlenda faktai, kad vienam ar kitam pertvarkymui, nors jis  mūsų šaliai ir nenaudingas, iš anksto buvo pritarta.

Panašiai yra ir dėl uostų žemės nuomos liberalizavimo. Tik todėl, kad Klaipėdos uostas yra svarbus Lietuvos ekonomikos variklis, nesiryžtama įvesti liberalių uosto žemės nuomos reikalavimų. Klausimas ne kartą buvo svarstytas Vyriausybėje ir Seime, pristatytas Europos Parlamento nariams iš Lietuvos. Kol kas lieka senoji žemės nuomos tvarka, bet ją keisti spaudžia Briuselis.

Uosto žemė neliks tuščia

Uosto direkcija paskelbė konkursą parengti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos teisinio reglamentavimo ES teisės kontekste studiją.

Būtų atlikta penkių didelių ES uostų skirtinguose regionuose žemės nuomos analizė. Būtų analizuojama 14 su uostų žemės nuoma susijusių niuansų – ne tik žemės nuomos trukmė, sąlygos, terminai, sutartys, įvairūs teisiniai reglamentavimai, investicijų apsauga pasibaigus žemės nuomos terminams, bet ir ekonominiai, netgi socialiniai niuansai.

Kas atsitiks uosto darbuotojams, kai su jo kompanija bus nutraukta žemės nuomos sutartis ir vietoje jos ateis kita? Bus analizuojami ir priešlaikiniai žemės nuomos sutarčių nutraukimo atvejai. „Klaipėdos hidrotechnikos“ pavyzdys įrodė, kad net ir nemokėdama žemės nuomos mokesčių bendrovė gali ne vienerius metus joje veikti ir tąsytis po teismus.

Kitas Klaipėdos uosto žemės  nuomos niuansas yra tai, kaip efektyviai panaudojama uosto žemė. Per porą dešimtmečių buvo nemažai pavyzdžių, kai uosto žemė su įrengtomis krantinėmis stovėjo tuščia. Po šios studijos net gali būti įvesti minimalūs efektyvios žemės nuomos reikalavimai.

Vykdant studiją taip pat bus parengti teisės aktai, kurie reglamentuos žemės nuomą Klaipėdos uoste. Jie turėtų tenkinti Europos valdininkus ir tikti uosto bendrovių savininkams.

Studiją planuojama pristatyti ne tik Lietuvos valdžios institucijose, bet ir Europos Komisijoje tam, kad būtų bandoma surasti kompromisų.