Darė žalą žvejams

Iškilo klausimų, ar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija toliau turėtų tęsti per daugelį metų suformuotą praktiką, kai ji įvairiems subjektams moka.

Viena iš tokių sričių buvo kompensacijų mokėjimas žvejams už nuostolius, kurie patiriami netekus žvejybos galimybių.

Uosto direkcija buvo įpareigota iš uosto įplaukos kanalo, valant jį, išsiurbtą smėlį pilti į jūros priekrantę. Taip turėjo būti papildomi paplūdimiai.

Darydama gerą darbą paplūdimiams, Uosto direkcija smėlio pylimo veiksmu darė žalą žvejams. Išpylus smėlį būdavo užpilami žuvų maitinimosi rajonai, žuvys kuriam laikui pasitraukdavo. Kol vykdavo smėlio pylimas į priekrantės zoną, žvejai negalėdavo naudotis jiems valstybės skirtais žvejybos barais, turėdavo nuimti pastatytus tinklus.

Darydama gerą darbą paplūdimiams, Uosto direkcija smėlio pylimo veiksmu darė žalą žvejams.

Nesekė europiečių pavyzdžiu

Pradžioje, kai buvo pradėtas vykdyti smėlio pylimas į priekrantės zoną, žvejams kompensacijų niekas nemokėjo. Vėliau nuolat keldami klausimą Žemės ūkio ministerijoje, Vyriausybėje, žvejai išsikovojo, kad tokios kompensacijos būtų mokamos.

Valdžia priėmė lengviausią sprendimą, kad kompensacijas turi mokėti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, nes į paplūdimius pilamas iš jos akvatorijos iškastas smėlis.

Toks sprendimas nebuvo teisingas. Uosto direkcija iškastą smėlį galėjo į paplūdimius ir nepilti. Ji galėjo išpilti jį į atvirą jūrą, kur nėra žvejybos plotų. Dar geriau būtų buvę, jei iš uosto būtų jį pumpavę kur nors į sausumą ir naudoję jį statyboms. Taip daro nemažai Europos uostų.

Klaipėdos uosto grunto tvarkymo nuostata buvo ir išlieka tokia – švarų išsiurbtą smėlį, daugiausia iš uosto vartų ir išorės akvatorijos, pilti į priekrantę paplūdimiams papildyti. O gilinant uostą iškastą gruntą, įskaitant ir moreninį molį, išplukdyti į sąvartos rajonus atviroje jūroje už 20–30 km nuo Klaipėdos uosto vartų.

Buvo ir dar viena grunto tvarkymo technologija – ypač stipriai užterštą gruntą iš laivų remonto dokų į jūrą nevežti, o tvarkyti Klaipėdoje ir supilti į specialius maišus.

Keis kompensavimo tvarką

Už tą smėlį, kuris būdavo pilamas į priekrantę, Uosto direkcija per dešimtmečius žvejams sumokėjo tūkstantines kompensacijas. Teigiama, kad dalis žvejų džiaugėsi tokia tvarka, nes pinigai buvo garantuoti. Vis labiau nykstant žuvims, pavyzdžiui, menkėms, kai žvejybos laimikiai nuolat mažėjo, kompensacijos už užpilamus plotus daliai žvejų tapo tarsi išsigelbėjimu.

Šiais metais po Uosto direkcijos akcionavimo iškilo klausimas, kodėl Uosto direkcija, tapusi pelno siekiančia bendrove, ir toliau turi kompensuoti žvejams.

Šis klausimas gegužės pradžioje svarstytas Vyriausybės tarpinstituciniame pasitarime. Kol kas nenuspręsta, kas toliau mokės kompensacijas žvejams už smėliu užpilamus žvejybos plotus. Tam, kad tokia kompensavimo tvarka iš Uosto direkcijos būtų perduota kažkam kitam, būtina keisti Žuvininkystės įstatymo vieną iš straipsnių.

Kad Uosto direkcijai uždėta kompensavimo žvejams prievolė būtų nuimta, labiausiai yra suinteresuota Susisiekimo ministerija. Ji jau pateikė Žemės ūkio ministerijai pasiūlymą, kaip reikėtų keisti Žuvininkystės įstatymą, kad prievolė mokėti kompensacijas žvejams būtų nuimta nuo Uosto direkcijos. Kol šis klausimas bus teisiškai sprendžiamas, pasiektas susitarimas, kad Uosto direkcija dar mokės kompensacijas žvejams.