Įpareigojo pašalinti laivą

Buvęs vienas „Baltijos“ žvejų kolūkio laivų „Ieva“ dabar priklauso Kaune registruotai bendrovei „Baltijos žuvys“. Šis laivas nuo 2005 m. neeksploatuojamas stovėjo Klaipėdos uosto mažųjų žvejybos laivų prieplaukoje. Pastaruoju metu minėtas laivas buvo prie 123A krantinės.

Laivas „Ieva“ tapo didžiuliu galvos skausmu Klaipėdos uosto tarnyboms. 2008 m. „Ieva“ skendo, 2010 ir 2020 m. degė. Už laivo laikymą prie krantinių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kurį laiką negavo iš laivo savininko rinkliavų.

Reikalai į geresnę pusę pajudėjo 2023 m., kai liepos 10 d. Klaipėdos apylinkės teismas priteisė, jog „Baltijos žuvys“ privalo sumokėti Uosto direkcijai laivo aptarnavimo išlaidas, rinkliavas, delspinigius, procesines palūkanas.

Bendrovė buvo įpareigota per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis pašalinti laivą „Ieva“ nuo 123A krantinės. Buvo priimtas ir toks sprendimas, kad nuo 2023 m. liepos 10 d. iki laivo pašalinimo nuo krantinės Uosto direkcijai papildomai turi būti mokama 5,59 eurų už kiekvieną pradelstą dieną.

Pravardė: dėl senų ir apleistų laivų mažųjų žvejybos laivų prieplauka dar vadinama „senelių prieglauda“. / V. Matučio nuotr.

Numatė „Ievos“ supjaustymą

Teismas numatė, kad, jei „Baltijos žuvys“ neįvykdys įpareigojimo pašalinti laivą „Ieva“, jį supjaustyti į metalo laužą teisę įgyjanti Uosto direkcija. Nurodytas ir konkretus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento punktas dėl nebeeksploatuojamų laivų perdirbimo.

Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. lapkričio 16 d. paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimą.

Jis akcentavo, kad, jei „Ieva“ nebūtų per nustatytą terminą pašalinta nuo krantinės, ją pašalinti galėtų pati Uosto direkcija, supjaustydama laivą į metalo laužą.

Teismas akcentavo, kad laivo supjaustymas neprieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes jis neeksploatuojamas prie krantinės stovi nuo 2005 m. Uosto direkcija, kuriai apleistas laivas tapo tarsi rakštis, fiziškai jo patraukti nuo krantinės neturinti galimybių. Tiksliau, jei ji tai padarytų, laivo savininkas galėtų ją „tąsyti“ po teismus už privačiai nuosavybei padarytą žalą.

Neliečiamos nuosavybės faktorius

Tai, kad laivas „Ieva“ yra privati nuosavybė, į kurią gali būti bandyta pasikėsinti ją supjaustant, ėmėsi įrodinėti bendrovė „Baltijos žuvys“. Ji su kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

Skųsta ta bylos dalis, kurioje skelbiama, kad nepašalinus laivo nuo krantinės per tris mėnesius po teismo nuosprendžio įsigaliojimo Uosto direkcijai suteikiama teisė supjaustyti „Ievą“ į metalo laužą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bendrovės „Baltijos žuvys“ kasacinio skundo nepriėmė nagrinėti. Tai jis nurodė 2024 m. kovo 19 d. Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos nutartyje.

Teismo sprendimo dalis supjaustyti laivą „Ieva“ į metalo laužą prieštarauja Konstitucijos straipsniui apie neliečiamą nuosavybę.

Taip pat konstatuota, kad ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Tai reiškia, kad ankstesni Klaipėdos apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismų sprendimai įsigalioja.

Tačiau liko ir vienas itin svarbus niuansas. Iškyla klausimas, jei „Baltijos žuvys“ neįvykdys teismų nuosprendžio, kaip numatyta per tris mėnesius nuo jo įsiteisėjimo, ar galės pati Uosto direkcija supjaustyti laivą į metalo laužą?

Trys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos teisėjai 2024 m. kovo 19 d. nutartyje konstatavo, kad teismo sprendimo dalis supjaustyti laivą „Ieva“ į metalo laužą yra nepagrįsta Lietuvos teisės normomis. Toks veiksmas prieštaraujantis Lietuvos Konstitucijos straipsniui, kuris įtvirtina, kad nuosavybė yra neliečiama. Ji galinti būti paimta tik visuomenės poreikiams tenkinti teisingai už ją atlyginus.

Tai reikštų, kad, jei pati bendrovė „Baltijos žuvys“ nepašalintų laivo „Ieva“ nuo krantinės, o jį imtųsi šalinti Uosto direkcija, galėtų kilti nauja teismų banga dėl Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintos nuosavybės neliečiamumo.

Nors Uosto direkcija ir laimėjo teismus, tačiau laivas „Ieva“ dar ilgam gali būti jos galvos skausmu, juo labiau kad ir pačią bendrovę „Baltijos žuvys“ nuo 2010 m. lydėjo galimas bankroto šešėlis.