Uosto ir miesto skirtumai

Dar prisimenamos aistros, kurios virė dėl pirmą kartą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo bendrai nuo Klaipėdos miesto priimto Klaipėdos uosto bendrojo plano. Greičiausiai toks uosto planas niekada nebūtų buvęs priimtas, jei ne Vyriausybė, kuriai buvo perduota jo priėmimo iniciatyva.

Dabar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrasis planas koreguojamas. Jo procedūra labai paprasta – plano korektūros teikiamos Vyriausybei, kad ši dėl jo tiesiog priimtų nutarimą.

Tokia tvarka leidžia „apeiti“ Klaipėdos miesto gyventojus, bet kada panorėjusi Lietuvos valdžia gali „įkelti“ į uostą bet kokį objektą. Bent šiuo požiūriu Klaipėdos uostas ir miestas pagal interesus yra vienas nuo kito gerokai nutolę.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano korekcijas Vyriausybei yra pateikusi Susisiekimo ministerija. Jos atstovai aiškino, kad Uosto bendrojo plano korekcijos buvusios teiktos ne tik ministerijoms, bet ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Pastabų nebuvę gauta.

Tokia tvarka leidžia „apeiti“ Klaipėdos miesto gyventojus, bet kada panorėjusi Lietuvos valdžia gali „įkelti“ į uostą bet kokį objektą.

Plotai ir mažinami, ir didinami

Oficialiai teigiama, kad Uosto bendrojo plano koregavimo tikslas yra ištaisyti teritorijų planavimo techninių dokumentų klaidas. Neva jų ištaisymas esantis itin svarbus „siekiant toliau įgyvendinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projektus, kurie svarbūs ne tik uostui, bet ir miestui“.

Uosto bendrojo plano techninės klaidos taisomos net dvidešimtyje teritorijų. Keičiamas dalies uosto teritorijų žemės naudojimo būdas atsisakant pramonės ir sandėliavimo objektų, „karpomos“ uosto rezervinės teritorijos pietinėje uosto dalyje prie Karaliaus Vilhelmo kanalo.

Koreguojami 13-os uosto teritorijų plotai vienur juos mažinant, kitur didinant. Teigiama, kad bendras tų teritorijų dydis faktiškai nesikeičia.

Kai kuriose uosto vietose koreguojamas leistinų pastatų aukštis iki 100 metrų, užstatymo tankis.

Vizija: Uosto direkcijai tapus akcine bendrove, gali suintensyvėti statybos dešinėje Dangės upės pusėje. KVJUD nuotr.

Nori vizualinių koridorių

Esminiai pokyčiai konstruojami prie Klaipėdos uosto laivybos kanalo vadinamojoje „Memelio miesto“ teritorijoje, kur planuojama statyti naują kruizinių laivų terminalą ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos administracinį pastatą.

Kultūros paveldo departamentas paprašė, kad Klaipėdos miesto istorinėje dalyje, vadinamajame naujamiestyje aiškiai būtų nurodytos neužstatomos vietos. Paveldosaugininkai nori, kad senosios teritorijos ir namai būtų matomi nuo Kuršių nerijos pusės. Prašoma suformuoti vadinamuosius vizualinius koridorius.

Taip tarsi siekiama, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos administracinis pastatas „neišsipūstų“ tiek aukščiu (iki 12 metrų), tiek pločiu – neužstotų Klaipėdos senamiesčio. Uosto reprezentacinio pastato statybos sklypo plotas būtų mažinamas nuo planuotų 3 363 kv. m iki 1 845 kv. m.

Siekiama, kad ateityje naujai statomas kruizinio terminalo kompleksas ir Uosto direkcijos administracinis pastatas išlaikytų bendrą koncepciją ir erdvinę kompoziciją. Taip pat pageidaujama, kad derėtų su Šiauriniame rage jau įrengta senąja Smiltynės perkėla.

Šiuo metu jau yra pateikti teritorijos vystymo dešiniajame Dangės upės krante vizualiniai pasiūlymai. Teritorijos užstatymo techninio pobūdžio dokumentų rengimo procesas dar nėra prasidėjęs.