Paskelbtas konkursas rengti Klaipėdos miesto transporto srautų galimybių studiją. Ji reikalinga tam, kad būtų aiškiai sudėliota, kokią įtaką transporto srautams daro uostas ir kaip tuos srautus išvesti iš miesto.

Nesilaiko pažadų

Šiandieninę Klaipėdos transporto srautų schema būtų žymiai geresnė, jei būtų sutvarkytos Baltijos prospekto žiedinės sankryžos susikirtimuose statant tunelius ar viadukus, jei būtų įrengtas pietinis aplinkkelis, nukreipiantis iš miesto uosto sunkiojo transporto srautus.

Abu šiuos transporto projektus miestas prašė pripažinti Vyriausybės valstybinės reikšmės projektais ir numatyti atskirą finansavimą. Už tai Klaipėda sutiko, kad šalia jo būtų statomas iš dalies pavojingas objektas – suskystintųjų gamtinių dujų terminalas.

Šis terminalas pastatytas, o miestui reikšmingi išvažiavimo keliai net nepradėti statyti. Pietinis aplinkkelis stringa dėl detaliojo planavimo procedūrų, kurios nepriimtinos šalia esančių žemės sklypų savininkams. Baltijos prospekto žiedinių sankryžų pertvarkymas „atsimuša“ į tam reikalingas labai dideles sumas – šimtamilijonines lėšas.

Vandens autobusai

Klaipėdos miesto transporto srautų galimybių studija detaliau analizuotų įvairių sričių transporto srautus – dviračių, viešojo transporto, lengvųjų automobilių, sunkvežimių, netgi bėginio ir vandens transporto.

Įdomus galėtų būti vandens transporto plėtojimas. Jau buvo pasigirdę siūlymų, kad Klaipėdos uosto laivybos kanale galėtų plaukioti savotiškas vandens autobusas. Iš dalies toks jau ir yra – vasarą pramoginiai laiveliai plukdo iš Danės upės į Smiltynę prie Jūrų muziejaus. Tačiau vandens visuomeninio transporto maršrutai galėtų apimti didesnę dalį Smiltynės. Tam turi būti trauka. Tokia trauka atsirastų, jei Smiltynėje pradėtų funkcionuoti daugiau visuomeninių objektų, pavyzdžiui, jachtklubas.

Manoma, kad visuomeninis vandens transportas ypač aktualus taptų pastačius tiltą Į Kuršių neriją ir uždarius II Smiltynės perkėlą. Tuomet juo naudotųsi ir vykstantys į II Smiltynės paplūdimį žmonės. Panašiu visuomeniniu transportu teko plaukioti Roterdame ir Hamburge. Laiveliuose nemažai žmonių, kurie keliasi su savo dviračiais.

Uostui reikia išvažiavimų

Klaipėdos miesto transporto srautų galimybių studijoje bus analizuojamos ne tik miesto gatvės, sankryžos, automobilių stovėjimo aikštelės, tarša, triukšmas, avaringumas, bet ir ekonominiai aspektai – rinkliavos, gyventojų ir įmonių išlaidos transportui.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus yra teigęs, kad taršos analizė ties „Akropoliu“ ir Agluonos gatve atsakytų į klausimą, kad iš miesto būtina iškelti II Smiltynės perkėlą statant užmiestyje tiltą į Kuršių neriją. 

Būtų nustatomos Klaipėdos miesto transporto plėtros tendencijos iki 2030 metų. Planuojama analizuoti ir situaciją Klaipėdos rajone aplink Klaipėdos miestą. Parengti tokią studiją buvo prašoma ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje. Uostui yra ypač svarbu žinoti, kokie transporto mazgai ateityje gali tapti prioritetiniais, skirtais nukreipti transporto srautus iš atskirų Klaipėdos uosto bendrovių. 

Šiandien ypač svarbus ir problemiškas yra uosto pietinis rajonas. Jame sparčiai vystosi daug automobilių transporto pritraukiantys konteinerių terminalai, jūrų perkėlos, netgi maisto produktų terminalai, kurie šalia geležinkelių naudojasi ir automobilių transportu.

Uosto transporto srautai pietinėje dalyje atsimuša į dvi gatves – sunkiojo transporto jau baigiamus kalneliais sustumti Jūrininkų prospektą ir Šilutės plentą.

Klaipėdos miesto transporto srautų studija bus pristatoma ir svarstoma specialiai sukurtoje darbo grupėje, į kurią įtraukti Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių, Uosto direkcijos, "Smiltynės perkėlos", Architektų sąjungos, Kuršių nerijos nacionalinio parko, "Klaipėdos regiono kelių" atstovai.