Europos Sąjungos valstybės susitarė dėl kelių naujovių, kurios įsigalios jos uostuose.

Uostams – buriuotojų patirtį

Įgyvendinant Švaraus kuro strategiją, nuo 2025 metų gruodžio 31 dienos visuose ES TEN-T tinklo uostuose turės būti įrengtas autonomiškas elektros energijos tiekimas į uostą atplaukusiems laivams. Tokios elektros tiekimo sistemos, tik neprivalomos, yra daugumoje jachtų uostų. Į uostelį atplaukę buriuotojai prisijungia prie vietinio elektros tinklo ir nereikia deginti degalų.

Nuo 2025 metų analogiškos sistemos bus ir į uostus atplaukusiuose didžiuosiuose laivuose. Kaip tai bus įgyvendinama, kol kas neaišku.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos direktorius Gintautas Kutka mano, kad krantinėse bus įrengtos elektros energijos tiekimo spintos, prie kurių ir privalės jungtis prekybinių laivų įgulos. Tai reiškia, kad uostuose privalės būti išjungti pagalbiniai varikliai, kurie dabar veikia, kai atplaukęs laivas stovi prie krantinių.

G.Kutka įžvelgia ir kai kurių problemų. Dauguma laivų savininkų nenori, kad jiems privalomai būtų tiekiama į laivus elektra. Laivai nėra pritaikyti naudoti iš kranto tiekiamą elektros energiją, kur gali būti galios "šokinėjimai".

Dabar laivuose naudojami dyzelinu varomi pagalbiniai varikliai. Jie gamina elektros energiją laivams stovint prie kranto.

G.Kutkos nuomone, lengviausiai privalomą elektros energijos tiekimą būtų galima įdiegti linijiniams laivams. Jie dažnai lankosi uoste, todėl konkrečiam laivui galima pritaikyti elektros padavimą pagal jo poreikius. Sunkiau tai padaryti trampiniams laivams.

Elektros energijos tiekimas į laivus, jų savininkų nuomone, nėra didelė ekologinė problema. Pagalbiniai varikliai nuo 2010 metų naudoja mažiau sieringus degalus. Todėl laivai uostuose minimaliai teršia aplinką išmetalais.

Viliamasi, kad dujos pigs

Kita naujovė – privalomos laivų "bunkeravimo" suskystintomis gamtinėmis dujomis vietų įrengimas TEN-T uostuose. Vykdyti šią nuostatą taip pat planuojama pasirengti iki 2025 metų gruodžio 31 dienos. Uostai privalės užtikrinti pakankamas laivų užpildymo dujomis apimtis. Jei jie to negalės padaryti, turės būti susitarimai su kaimyninėmis šalimis, kad regione atsirastų pakankamas laivų užpildymo dujomis aprėpties tinklas.
Laivų pildymo SGD apims ne tik jūrinius prekinius laivus, bet ir vidaus laivybą.

Dėl šių naujovių yra sutarta Europos Parlamente. Jas dar turės patvirtinti Europos Parlamento transporto komitetas. Direktyva gali būti priimta dar šiemet.

G.Kutkos nuomone, laivų aprūpinimo dujomis reikalavimą bus įgyvendinti lengviau nei laivų aprūpinimą elektros energija nuo kranto. Po 2021 metų, kai visame pasaulyje laivų išmetalų sieringumas bus sumažintas iki 0,5 proc., laivuose vis labiau bus diegiami dujiniai varikliai.

Europos Sąjungos pareigūnai ragina valstybes nelaukti 2025 metų ir alternatyvias laivų degalų sistemas uostuose diegti jau anksčiau, netgi iki 2020 metų. Tam rekomenduojama pasinaudoti 2014–2020 metų ES parama.

Klaipėdos uoste neturėtų kilti problemų, kaip įdiegti laivų aprūpinimo dujomis sistemas. Pastačius Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, kitas logiškas žingsnis būtų kurti laivų "bunkeravimo" dujomis sistemą.

"Žvelgiant iš laivų savininkų pozicijų, laivų "bunkeravimas" dujomis uostuose yra perspektyvus. Daugiau naudojant dujų laivų degalams ir padidėjus jų paklausai, realu, kad dujos pigs. Laivų savininkai supranta, kad į laivus dedami, vadinamieji skraberiai, kurie kainuoja nuo 2 iki 6 mln. eurų, yra atgyvenęs dalykas ir reikės ieškoti laivų aprūpinimo degalais šaltinių", – teigė G.Kutka.

Laivų savininkai – pasimetę

Jau nuo 2015 metų sausio 1 dienos įsigali viena iš švaraus kuro strategijos nuostatų mažinant sieros junginių išmetimą. Ši nuostata kol kas apims Baltijos ir Šiaurės jūros šalis, o nuo 2018 metų – ir likusias. Dar buvo menkų iliuzijų, kad ES nukels tos nuostatos įvedimą Baltijos ir Šiaurės jūros šalyse.

Privalomą sieros junginių išmetimų mažinimą laivų savininkai sutinka nevienareikšmiškai. Baltijos ir Šiaurės jūros zonose buvo atlikta apklausa, kuri parodė, kad laivų savininkai yra pasimetę. Tik 14 proc. laivų savininkų planuoja diegti "skraberius". Net 67 proc. apklaustųjų neturi jokios patirties, kaip juos naudoti. 36 proc. apklaustųjų negalėjo atsakyti per kiek laiko atsipirktų "skraberių" diegimas laivuose.

Net 70 proc. laivų savininkų yra sunerimę, kad laivų sieros išmetimų mažinimas juos užklups jau nuo 2015 metų, nors apie tai buvo žinoma daugiau nei prieš dešimtmetį. 84 proc. laivų savininkų mano, kad pereinant nuo jūrinio mazuto prie mažiau sieringų degalų, kaip dyzelinas ar dujos, tų degalų laivams pradžioje neužteks.

"Sakyčiau, kad laivų savininkai yra labai susirūpinę dėl to, kaip Baltijos ir Šiaurės jūrose bus įgyvendinamos nuostatos dėl mažiau sieringų degalų. Kol kas nėra aišku, kokius sprendimus priimti – 48 proc. laivų savininkų minėjo, kad bandys naudoti švaresnius degalus (dyzeliną), 22 proc. pirmenybę teikia dujoms ir tik 17 proc. mano naudoti iki šiol įprastą laivuose jūrinį mazutą, o sieros junginius sugaudyti specialiai į laivus diegiamais katalizatoriais", – minėjo G.Kutka.

Pasak jo, laivuose diegti naujoves ypač trukdo mažos pelnų maržos. Verslo sąlygos laivyboje išlieka nepalankios – papildomas išlaidas dėl sugriežtintų degalų reikalavimų laivų savininkams bus sunku perkelti ant vartotojų pečių, nes tai reiškia paslaugų kainų didinimą.